- Rūta Androšiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kosovo kairiojo sparno reformatoriai artėja prie triuškinamos pergalės parlamento rinkimuose ir gaus tvirtą mandatą įgyvendinti pokyčius iš rinkėjų, pavargusių nuo dabartinio politinio isteblišmento, rodo pirmadienį paskelbti pirminiai rezultatai.
Opozicinis Apsisprendimo judėjimas („Vetevendosje“) per sekmadienį vykusį balsavimą surinko apie 48 proc. balsų, rodo duomenys, gauti suskaičiavus daugiau kaip 90 proc. balsalapių.
Tai beveik dvigubai geresnis rezultatas, palyginti su ankstesniais rinkimais 2019 metais. Jis atspindi rinkėjų troškimą matyti naują vadovybę problemų persekiojamame Kosove.
„Ši puiki pergalė yra proga pradėti pokyčius, kurių norime“, – pergalės kalboje sakė aštrią retoriką mėgstantis Apsisprendimo judėjimo lyderis Albinas Kurti (Albinas Kurtis), isteblišmento seniai laikomas rakštimi pašonėje.
Albinas Kurti, Scanpix nuotr.
„Šie rinkimai iš tiesų buvo referendumas dėl teisingumo ir užimtumo, taip pat dėl kovos su korupcija ir valstybės užvaldymu“, – sakė 45 metų politikas ir įspėjo, kad priešaky laukia „daug kliūčių“.
Šie rinkimai iš tiesų buvo referendumas dėl teisingumo ir užimtumo, taip pat dėl kovos su korupcija ir valstybės užvaldymu.
Pirmalaikiai rinkimai įvyko po neramių metų, per kuriuos koronaviruso pandemija dar labiau padidino socialinę ir ekonominę krizes buvusioje Serbijos provincijoje, prieš trylika metų paskelbusioje nepriklausomybę po etninių albanų sukilėlių vadovauto separatistinio karo.
Kosovas, viena skurdžiausių Europos ekonomikų, išgyvena pandemijos sukeltą nuosmukį, o 1,8 mln. gyventojų turinčioje šalyje dar neprasidėjo skiepijimas nuo koronaviruso.
Tačiau Apsisprendimo judėjimo šalininkams sekmadienio balsavimo rezultatai pakurstė viltį dėl šviesesnio rytojaus. Susirinkę pagrindinėje sostinės Prištinos aikštėje švęsti pergalės jie leido fejerverkus, o gatvėse riedėjusių automobilių vairuotojai spaudė garso signalus.
Kitos dvi didžiausios partijos – valdančioji centristinė Kosovo demokratinė lyga (LDK) ir konservatyvi Kosovo demokratinė partija (PDK) – surinko atitinkamai 13 ir 17 proc. balsų.
Buvusių sukilėlių vadovaujama PDK ilgą laiką dominavo šalies politinėje arenoje.
Abi stovyklos pripažino pralaimėjimą. Kadenciją baigiantis LDK premjeras Avdullah Hoti (Avdula Hotis) pažadėjo, kad jo partija konstruktyviai dirbs parlamento opozicijoje.
Ašarinės dujos parlamente
Apsisprendimo judėjimas, anksčiau surengęs ne vieną provokacinę akciją, pavyzdžiui, paskleidęs ašarines dujas parlamente, užgimė šio amžiaus pirmame dešimtmetyje kaip protestų judėjimas, nukreiptas prieš vietos elitą ir tarptautinę įtaką Kosovui, kuris po karo tapo Jungtinių Tautų protektoratu.
2011-aisiais Apsisprendimo judėjimas pirmą kartą dalyvavo rinkimuose ir prasimušė į parlamentą. Pastaraisiais metais ši politinė jėga sušvelnino savo radikalią retoriką.
Partija rinkimuose dalyvavo su antikorupcine programa. Ji kaltino ankstesnius Kosovo lyderius, kad pirmaisiais nepriklausomybės metais jie leido suklestėti kyšininkavimui, švaistė valstybės lėšas ir netinkamai ją valdė, eiliniams piliečiams kenčiant skurdą ir nepriteklių.
Beveik visą praėjusį dešimtmetį Kosovą valdė buvę sukilėlių vadai, praėjusio amžiaus 10-o dešimtmečio pabaigoje vadovavę etninių albanų kovai prieš serbų pajėgas.
Politinio elito veikėjai, anksčiau šlovinti kaip nepriklausomybės didvyriai, ilgainiui tapo Kosovą varginančių socialinių ir ekonominių negandų veidu. Šalyje vidutinė alga siekia apie 500 eurų, o jaunimo nedarbas – 50 proc., tad daugelis jaunuolių yra priversti vykti į užsienį.
„Žmonės laukia permainų, laukia, kad būtų išrauti su šaknimis mums trukdantys dalykai, tokie kaip korupcija ir nepotizmas“, – naujienų agentūrai AFP sakė medikas Sadikas Kelemendi (Sadikas Kelemendis), balsavęs apsnigtoje Prištinoje.
Buvusių sukilėlių stovyklą taip pat susilpnino pagrindinių lyderių nebuvimas. Vienas jų, buvęs Kosovo prezidentas Hashimas Thaci (Hašimas Tačis), pernai lapkritį buvo sulaikytas ir stojo prieš karo nusikaltimų teismą Hagoje dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui per 1998–1999 metų sukilimą prieš Serbiją.
Nauja karta
Dabar Apsisprendimo judėjimas turi daug šansų suformuoti valdančiąją daugumą, jei suvienys jėgas su mažumoms atstovaujančiomis partijomis, kurioms 120 vietų parlamente yra rezervuota 20 mandatų, pusė jų – serbų bendruomenei.
Judėjimas užėmė pirmą vietą ir ankstesniuose, 2019 metais vykusiuose rinkimuose, tačiau tąsyk gavo tik kiek daugiau nei ketvirtadalį visų balsų ir išsilaikė valdžioje vos pusšimtį dienų, nes trapi koalicija su LDK subyrėjo.
Kur kas sėkmingesnį pasirodymą sekmadienio rinkimuose analitikai sieja ir su nauju A. Kurti aljansu su laikinąja prezidente Vjosa Osmani (Viosa Osmani). 38 metų politikė neseniai paliko LDK ir prisijungė prie A. Kurti, sudarydama su juo charizmatišką tandemą per rinkimų kampaniją.
„Manau, atėjo laikas prie Kosovo vairo stoti naujai politikų kartai – ne tiek kalbant apie amžių, kiek apie mąstyseną“, – prieš rinkimus naujienų agentūrai AFP sakė V. Osmani.
Nors pats A. Kurti nekandidatavo į parlamentą, nes tai daryti jam draudžia 2018 metais paskelbtas apkaltinamasis nuosprendis dėl ašarinių dujų paskleidimo parlamente, jo partija gali paskirti jį ministru pirmininku.
Tokiu atveju šis politikas, besilaikantis griežtos pozicijos Serbijos atžvilgiu, susidurtų su smarkiu Vakarų spaudimu rimtai imtis derybų su šiaurine kaimyne, vis dar atsisakančia pripažinti Kosovo nepriklausomybę.
Šis tebesitęsiantis ginčas daugiau kaip du dešimtmečius kursto įtampą regione ir tiek Serbijai, tiek Kosovui užkerta kelią prisijungti prie Europos Sąjungos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vašingtonas: kovo mėnesį JAV slapta išsiuntė Kyjivui ilgojo nuotolio raketas ATACMS
Jungtinės Valstijos kovo mėnesį slapta Ukrainai išsiuntė ilgojo nuotolio raketas ATACMS, trečiadienį pranešė JAV valstybės departamentas. ...
-
V. Zelenskis: Rusija siekia sužlugdyti Pasaulio taikos viršūnių susitikimą10
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad Rusija parengė konkretų planą, kaip sužlugdyti birželio mėnesį Šveicarijoje vyksiantį Pasaulio taikos aukščiausiojo lygio susitikimą. ...
-
D. Kuleba: Rusiją gali sustabdyti ne pagalbos paketai, o suvienytos Ukrainos ir partnerių pastangos
Papildomos JAV gynybos pagalbos Ukrainai nepakaks Rusijai nugalėti – Vakarai turi suprasti, kad taikos metas Europoje baigėsi ir atėjo laikas kartu su Ukraina suformuoti vieningą frontą, duodamas interviu leidiniui „The Guardian“ pasak...
-
R. T. Erdoganas kritikuoja Vakarų poziciją Gazos kare
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas per kolegos iš Vokietijos Franko Walterio Steinmeierio vizitą Ankaroje apkaltino Vakarus užmerkiant akis prieš civilių gyventojų Gazos Ruože kančias. ...
-
Pekinas: ES tyrimas dėl medicinos reikmenų viešųjų pirkimų kenkia Kinijos įvaizdžiui
Pekinas trečiadienį įspėjo, kad Europos Sąjunga daro žalą jo įvaizdžiui, reaguodamas į tai, kad blokas pradėjo tyrimą dėl medicinos reikmenų Kinijos viešųjų pirkimų. ...
-
V. Zelenskis padėkojo JAV už 61 mlrd. dolerių pagalbos paketą: gauname reikiamą paramą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį padėkojo savo kolegai iš Jungtinių Valstijų Joe Bidenui (Džo Baidenui) už tai, kad jis leido suteikti labai reikalingą karinę paramą po ilgus mėnesius trukusio delsimo. ...
-
JAV prezidentas pasirašė įstatymą dėl naujos pagalbos Ukrainai11
JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pasirašė įstatymą, pagal kurį Ukrainai bus suteikta būtina karinė pagalbą, nurodydamas, kad Vašingtonas naują pagalbą Kyjivui turėtų pradėti siųsti jau po kelių valandų. ...
-
Rusų pareigūnė sako, kad su Ukraina susitarta apsikeisti dėl karo perkeltais vaikais
Kremliaus vaikų teisių komisarė Marija Lvova-Belova trečiadienį Dohoje paskelbė, kad Rusija ir Ukraina susitarė apsikeisti beveik 50 vaikų, perkeltų dėl karo. ...
-
Izraelio pajėgos vykdo puolamuosius veiksmus Pietų Libane5
Izraelio pajėgos vykdo „puolamuosius veiksmus“ Pietų Libane, trečiadienį pareiškė gynybos ministras Yoavas Gallantas (Joavas Galantas), nepatikslinęs, ar kariai kirto sieną. ...
-
Ukraina iš ES gavo 1,5 mlrd. eurų antrąją finansinės pagalbos dalį
Ukrainai skirta antroji ES makrofinansinės pagalbos dalis – 1,5 mlrd. eurų, trečiadienį pranešė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen). ...