Quantcast

Prancūzijos prezidentinių varžybų švytuoklė: veteranai, ES karjeristai ir E. Macronas

2022-aisiais Prancūzija rinks naują šalies vadovą. Tarp potencialių kandidatų – ir ES politikos grandai, ir tradiciniai pretendentai į postą, ir politinius raumenis vidinėje šalies arenoje stiprinantys veikėjai. Dabartinis prezidentas Emmanuelis Macronas dar neatsakė, ar sieks perrinkimo, tačiau ženklai rodo, kad jis ne tik turi gerus šansus vėl nugalėti, bet ir strategiją, kaip tai įgyvendinti.

Patirtis ir likimo ironija

Michelio Barnier pasiekimų sąrašas ilgas, tačiau jis turės gerai padirbėti, kad primintų prancūzams, kas jis yra. Neseniai savo pareiškimu, kad žada dalyvauti prezidentinėje kovoje, buvęs ES vyriausiasis "Brexit" derybininkas parodė tikįs, kad patirtis vyriausybėje laimės jam aukščiausią valdžios postą 2022-ųjų rinkimuose. Apklausos – bent jau kol kas – atspindi kiek kitokią realybę.

"Šiais sunkiais laikais aš pasiryžęs (…) būti susitaikusios Prancūzijos prezidentu, gerbti Prancūzijos žmones ir matyti, kad Prancūzija yra gerbiama", – M.Barnier sakė televizijos TF1 vakaro naujienų laidoje.

M.Barnier dar nėra oficialus kandidatas, nes jo partija "Les Républicains" turi nuspręsti, ar šį rudenį surengs pirminius savo kandidatų rinkimus. Konservatorių partija turi daugybę pretendentų, kurių kai kurie jau seniai pradėjo savo kampanijas.

Kliūtis: puikiai žinomas ES institucijose ir užsienyje, M.Barnier gimtojoje šalyje dar turi susikurti patikimo, šalį valdyti galinčio politiko įvaizdį. / Wikipedios nuotr.

Kad ir kas būtų išrinktas konservatorių kandidatu, jam teks priešintis dviem iki šiol dominuojančioms 2022 m. lenktynių figūroms: prezidentui E.Macronui ir kraštutinių dešiniųjų Nacionalio sambūrio vedlei Marine Le Pen. Tačiau "Les Républicains" partija, neatsigavusi po triuškinamo pralaimėjimo E.Macronui 2017 m., vis dar nesutaria, kaip rinks savo kandidatą.

Aukštutinės Prancūzijos regiono vadovas Xavieras Bertrand'as apklausose užima aukščiausią vietą, tačiau jis atsisakė dalyvauti partijos pirminiuose rinkimuose. Kol X.Bertrand'o partiją buvo apėmęs nuosmukis, M.Barnier buvo užsiėmęs kardų kryžiavimu su britais.

Žiauri ironija yra faktas, kad jis yra pažįstamas – nors nebūtinai populiarus – britų veidas, tačiau prancūzai ne taip atidžiai sekė jo išgyvenimus "Brexit" epopėjoje. Juos dažnai baidė derybų sudėtingumas ir akivaizdus poveikis jų gyvenimui. M.Barnier grįžimas namo toli gražu nebuvo pažymėtas euforijos nuotaikomis.

Tačiau politikos veterano pareiškimas apie savo kandidatūrą buvo laukiamas, nes M.Barnier jau seniai planavo grįžti į Prancūzijos politiką. Pasak vieno jo padėjėjų, M.Barnier sprendimas kandidatuoti buvo sutelktas į tai, kad jo valdymo patirtis iškelia jį aukščiau konkurentų. M.Barnier keturis kartus ėjo ministro ir du kartus – ES komisaro pareigas, o vėliau tapo "Brexit" darbo grupės vadovu 2016 m.

"Jo patirtis tiesiog neįtraukta į planus. Jis žino vietos politiką gimtajame Savojos regione, nacionalinę politiką, valdžios koridorius Briuselyje, – "Politico" sakė tas pats padėjėjas. – Tai išskiria jį iš visų kitų. O norint valdyti šalį reikia sunkio jėgos." Tačiau pagrindinė kliūtis, kurią M.Barnier turės įveikti, yra jo charizmos ir matomumo gimtojoje šalyje trūkumas.

Vienas "Les Républicains" partijos Paryžiaus regiono vadovės Valérie Pécresse – beje, manoma, kad ji šalia X.Bertrand'o taip pat turi gana neblogų šansų konkuruoti rinkimuose – rėmėjas neseniai "Playbook Paris" sakė: "Ji nėra suinteresuota dalyvauti rinkimuose prieš (…) vaikiną, kurio pagrindinis pasiekimas yra organizuoti olimpines žaidynes Albertvilyje." Pastarasis tokį pareiškimą metė remdamasis M.Barnier darbu Prancūzijos žiemos žaidynių 1992 m. metu.

Šokiravo pasiūlymu

Patyrusio politiko komanda tikisi, kad tokį įvaizdį galima ištaisyti. "Jis visada buvo veikėjas, o ne komikas, todėl jis nėra toks gerai žinomas kaip kiti, – sakė M.Barnier padėjėjas. – Tačiau dauguma žmonių neturi neigiamo įspūdžio apie jį. Jie pripažįsta, kad jis daug nuveikė šalies labui.“

Labiausiai šokiruojantis M.Barnier pasiūlymas yra 3–5 metų imigracijos moratoriumas, sustabdantis visus prašymus išduoti leidimą gyventi.

O Prancūzijos vidaus virtuvę puikiai pažįstantis M.Barnier išties turi rėmėjų: buvęs šalies vidaus reikalų ministras Brice'as Hortefeux sakė, kad palankiai vertina "Brexit" derybininko pasiūlymą kandidatuoti į prezidento postą, nors ir nepasakė, ar balsuos už jį.

"Macrono įgaliojimai turėjo atnešti naujumo, bet atnešė mėgėjiškumo, – sakė B.Hortefeux. – M.Barnier yra patikimas, metodiškas, jo patirtis ir tarptautinis pripažinimas yra pranašumas."

Pasak M.Barnier komandos, kelios studijų grupės, įskaitant generalinius direktorius, ūkininkus ir verslo lyderius, padeda rengti jo kampanijos manifestą. Politikas artimiausiomis savaitėmis planuoja pateikti pasiūlymus dėl penkių didelių politikos sričių.

Labiausiai šokiruojantis M.Barnier pasiūlymas yra 3–5 metų imigracijos moratoriumas, sustabdantis visus prašymus išduoti leidimą gyventi, išskyrus prieglobsčio prašytojų ir studentų prašymus. Interviu leidiniui "Le Figaro" Barnier taip pat pasiūlė surengti referendumą dėl imigracijos, jei jis bus išrinktas prezidentu.

Tačiau sunkumai dar tik priešaky – apklausos rodo, kad nė vienas iš konservatorių kandidatų nepatektų į pirmąjį prezidento rinkimų turą, o E.Macronas triumfuos prieš M.Le Pen. Neseniai atlikta "Ipsos" apklausa apskaičiavo, kad pirmajame ture 15 proc. prancūzų balsuotų už X.Bertrand'ą, 14 proc. – už V.Pécresse'ą ir tik 11 proc. už M.Barnier.

"Les Républicains" partija šį mėnesį savo partijos konferencijos metu nuspręs, ar surengs pirminį konkursą, ir bandys įtikinti X.

Bertrand'ą dalyvauti. Kitas variantas – kai aukščiausias partijos balsas pasirenka kandidatą nepasitaręs su jos nariais.

Prieš ES vienybę?

Savo partijos renginyje Nime praėjusią savaitę M. Barnier pakartojo anksčiau išsakytą mintį dėl moratoriumo imigracijai paskelbimo ir pažadėjo įvesti naują tvarką, kad atvykėliams būtų sunkiau visam laikui įsikurti Prancūzijoje.

„Mes negalime viso to padaryti nesusigrąžinę mūsų teisminės nepriklausomybės, grėsmę nuolat keliant Europos Teisingumo Teismo (ETT) ir (Europos) žmogaus teisių konvencijos sprendimams ir nuostatoms arba mūsų pačių teisminių institucijų išaiškinimams“, – sakė jis partijos parlamentarams.

M. Barnier pareiškė, kad norint Prancūzijai sugražinti manevrų laisvę, jeigu bus išrinktas, jis surengs referendumą dėl konstitucinių pataisų ir leidimo parlamentui kasmet nustatyti imigrantų kvotas.

Savo kalboje 70-metis politikas taip pat pareiškė, kad jam iš tiesų nepatinka Europos suverenumo samprata ir Vokietijos dominavimas ES. „Aš žinau, apie ką aš kalbu“, – pridūrė jis.

Labai greitai po tokių pareiškimų M. Barnier sulaukė kaltinimų, esą jis išdavė Bendrijos pasitikėjimą. „Šie pareiškimai diskredituoja tą didžiulį darbą, kurį jis nuveikė Briuselyje, būdamas Europos komisaru ir ES „Brexito“ derybininku“, – pareiškė socialistų ir demokratų grupės vadovė Europos Parlamente Iratxe Garcia Perez.

„Stebėtina, kad tokį pareiškimą galėjo padaryti toks atsidavęs europietis“, – leidiniui „Politico“ sakė Prancūzijos Europos reikalų ministras Clement'as Beaune'as, artimai bendradarbiavęs su M. Barnier derybose dėl JK išstojimo iš ES.

M. Barnier sprendimas paversti migracijos problemą vienu pagrindinių savo darbotvarkės klausimų rodo visuomenės ir ypač jo partijos susirūpinimą dėl migracijos ir besikeičiančios demografinės padėties šalyje.

Sociologinių tyrimų agentūros „Ipsos“ rugsėjo 7 d. paskelbti apklausos rezultatai rodo, kad maždaug du iš trijų prancūzų mano, jog Prancūzijoje yra per daug užsieniečių. Šiam teiginiui pritaria 85 proc. „Les Républicains“ partijos rėmėjų.

Trūksta palaikymo

Kai E.Macroną į valdžią atvedusi nauja partija "La République en Marche" buvo įtikinamai nugalėta birželį vykusiuose regioniniuose rinkimuose, daugelis prezidento nepalaikančiųjų buvo įsitikinę, kad jis yra pasmerktas pralaimėti kovą dėl perrinkimo kitais metais. Ši partija surinko tik 7 proc. balsų, jai nepavyko laimėti nė viename Prancūzijos žemyno regione, taip tarsi įteikdama patogią pergalę dabartinei "Les Républicains" partijai centro dešinėje ir socialistams kairėje.

Tačiau dar tikrai gerokai per anksti išbraukti E.Macroną iš potencialių nugalėtojų sąrašo, juolab kad visuomenės apklausos rodo palankumą šiai politinei figūrai. Tiesa, jog daug asmenų – ne tik analitikai, didelė dalis paprastų piliečių, bet ir prezidento gerbėjai versle ir akademinėje bendruomenėje – pastebi, kad šis jauniausias Prancūzijos prezidentas geba kalbėti filosofiškai ir gražiai, tačiau tuo pačiu metu dažnai stokoja atjautos paprastam žmogui. Toks įvaizdis labai kenkia tautos lyderio portretui.

Tačiau tiesa ir tai, kad E.Macronas tikrai nėra pirmasis prancūzų vadovas, kurio nepalaiko daugybė bendrapiliečių, ir tikrai nėra pirmasis susidūręs su esminiais prieštaravimais Prancūzijos santykiuose su jos lyderiais.

Šį kartą jo fone buvo Eifelio bokštas. Pasak prezidento patarėjo, tai turėjo reikšti viltį ir naują kelią į priekį.

Savo valdymo populiarumo žemumas jis pasiekė 2018 m. pabaigoje įsibėgėjus vadinamųjų geltonųjų liemenių protesto judėjimui, kuris savo demonstracijas pirmiausia pradėjo prieš suplanuotą degalų akcizo didinimą, bet vėliau suradikalėjo. E.Macrono populiarumo pikas užfiksuotas pademonstravus kovos su pandemija svertus.

Jei jis laimėtų antrą kadenciją, būtų pirmasis Prancūzijos prezidentas po Jacques’o Chiraco, kuriam tai pavyko, ir pirmasis po to, kai prezidento kadencija buvo sutrumpinta nuo septynerių iki penkerių metų.

Lemiama kalba?

E.Macronas dar oficialiai nepaskelbė, kad dalyvaus kitų metų prezidento rinkimuose, tačiau per televiziją kreipdamasis į tautą liepos mėnesį parodė visus ruošimosi kandidatuoti požymius. Jis apgynė savo darbus, ne kartą pabrėždamas visus savo pažadų laikymosi būdus, įskaitant perkamosios galios gerinimą ir mokesčių mažinimą, ir išdėstęs savo programą likusiems kadencijos mėnesiams.

Jo kalba taip pat buvo netiesioginis pripažinimas, kad jo perrinkimui ir toliau kils grėsmė arba bent jau šį procesą užgoš koronaviruso pandemija. Nauja banga gali rimtai susilpninti ekonomikos atsigavimą ir sužlugdyti jo galimybes laimėti, todėl jis pradėjo naują statymą, paskelbdamas naujas sveikatos priemones ir apribojimus neskiepytiems, iš esmės skirtus vakcinacijai skatinti.

Kalboje taip pat buvo daug simbolikos. Skirtingai nuo jo ankstesnių septynių kalbų nuo pandemijos pradžios, kurias E.Macronas pasakė iš prezidento rūmų, šį kartą jo fone buvo Eifelio bokštas. Pasak prezidento patarėjo, tai turėjo reikšti viltį ir naują kelią į priekį.

Jis taip pat nurodė, kaip ketina pasinaudoti Prancūzijos pirmininkavimu ES, kuris sutampa su paskutiniais šešiais jo kadencijos mėnesiais ir prezidento rinkimų kampanijos įkarščiu, kad dar labiau sustiprintų savo pastangas siekti strateginės autonomijos. Jos trūkumas tapo akivaizdus pandemijai įsibėgėjus, kai Prancūzija susidūrė su savo luošinančia priklausomybe nuo Kinijos gaminamų kaukių ir kitų būtinų apsaugos priemonių.

"Europos lygmeniu Prancūzijos pirmininkavimas ES, kuris prasidės 2022 m. sausio 1 d., leis mums sukurti bendrą pramoninės ir technologinės nepriklausomybės darbotvarkę", – savo kalboje teigė E.Macronas.

Jo praktika – apimti tiek kairiųjų, tiek dešiniųjų politiką, atsiskleidė ir tąkart. Jis pabrėžė fiskališkai konservatyvias pažiūras į būtinybę reformuoti socialinės gerovės sistemą, daugiau dirbant ir diegiant naujoves bei vengiant naujų mokesčių, taip pat pabrėždamas būtinybę remti bedarbius, jaunimą ir senjorus.

E.Macronas pažadėjo žengti į priekį ir ilgai atidėtoje bei labai prieštaringai vertinamoje pensijų reformoje, nustatydamas, kad šis žingsnis priklausys nuo to, ar pandemija atslūgs, ar vėl paspartės. Prezidentas nori suvienodinti šalies pensijų sistemą, kurią sudaro 42 skirtingi modeliai ir sumažinti milijardinį pensijų fondų deficitą. Reikšminga prancūzų dalis nenori paremti planuojamo pensinio amžiaus padidinimo nuo 62 iki 64 metų.

Su žalesniais vėjais

Potencialių kandidatų į šalies prezidentus sąraše gana užtikrintai įsitvirtinusi ir Nacionalinio sambūrio lyderė M.Le Pen, kuri, neabejotinai, vis dar prisimena 2017 m. rinkimus, prieš kuriuos E.Macronas ją sugniuždė televizijos debatuose, o paskui nugalėjo apklausose. Šiuo metu ji yra parlamentarė ir apžvalgininkai pastebi, kad jai sunku rasti savo balsą koronaviruso krizės kontekste. Nepaisant to, kraštutinių dešiniųjų vedlė vis dar gali tikėtis maždaug ketvirtadalio Prancūzijos rinkėjų palaikymo, todėl ji pagal kol kas įvykdytas apklausas žengia koja kojon kartu su dabartiniu prezidentu – bent jau pirmajame 2022 m. balsavimo ture.

Atsinaujinęs dėmesys terorizmui ir islamistiniam radikalizmui leido jai atgauti pagreitį politinėje scenoje, taip neperžengiant savo komforto zonos. Buvusi "Frexiteer" šauklė palaipsniui sušvelnino savo toną Europoje. Užuot palikti ES, ji dabar ragina ją paversti Europos tautų aljansu. Kol kas M.Le Pen šansai nugalėti vertinami kaip žemi, bet, apžvalgininkų pastebėjimu, nėra nereikšmingi.

Tarp puikiai pažįstamų ir tradiciškai laimę prezidento rinkimuose bandančių politikos veteranų reikėtų priskirti ir buvusį socialistą, o dabar kairiųjų partijos "La France Insoumise" lyderį Jeaną-Lucą Mélenchoną. Nuoširdus E.Macrono kritikas prisistato ir kaip M. Le Pen priešas, nors bėgant metams tampa vis labiau euroskeptiškas. Parlamentaras dar lapkritį paskelbė apie savo trečiąjį bandymą užimti aukščiausią Prancūzijos postą, likus daugiau nei pusantrų metų, iki kol rinkėjai eis į rinkimus.

Veteranas: tradicinis Prancūzijos prezidento rinkimų maratono dalyvis – J.-L.Mélenchonas. / Wikipedios nuotr.

J-L.Mélenchonas, kritikų pramintas "prancūzu Hugo Chávezu", yra žinomas dėl savo sugebėjimo pritraukti minias. Jo judėjimas buvo vienas pirmųjų, savo politinės programos centre iškėlęs aplinkosaugą ir taip pelnęs žaliųjų taškų. Nepaisant to, kol kas prancūzai apklausose J-L.Mélenchonui nesuteikia daug vilčių, kad jis pateks į antrąjį rinkimų turą.

Šiuo metu Paryžiaus mere dirbanti politikos sunkiasvorė socialistė Anne Hidalgo taip pat sužavėjo aplinkosaugininkus, Senos krantus pavertusi promenadomis ir bandymais uždrausti Paryžiaus gatvėse itin teršiančius automobilius.

Sostinės merės oponentai ją vaizduoja kaip nuolaidų hipsterę, kuri nekenčia automobilių, o tai "geltonųjų liemenių" teritorijoje nėra geras įvaizdis, tačiau naujausios apklausos parodė, kad apie 46 proc. respondentų ją vertina teigiamai. Nors tai nėra menkas pasiekimas šiandieniame poliarizuotame politikos klimate, vis dėlto ji turėtų gana žemus šansus laimėti prezidento rinkimus.

Naujausios apklausos rodo, kad Paryžiaus merė galėtų tikėtis vos 7–9 proc. balsų pirmajame prezidento rinkimų ture kitų metų balandį".

Tiesa, ši 62 metų amžiaus politikė, užaugusi nuo Fransisko Franko diktatūros iš Ispanijos pabėgusių imigrantų šeimoje, turi bene daugiausiai šansų būti nominuota Socialistų partijos varžytis dėl prezidento posto".

Vidurys: ilgametis žaliųjų aktyvistas Y.Jadot mano sugebėsiąs pelnyti tiek kairiųjų, tiek dešiniųjų rinkėjų palankumą. / Wikipedios nuotr.

Kad žaliosios idėjos padeda kilti į politikos olimpą puikiai žino ir Žaliųjų partijos vadovas Yannick Jadot, kuriam sėkėsi ir per 2019 m. Europos Parlamento rinkimus, ir 2020 m. savivaldybių rinkimus Prancūzijoje. Ilgametis europarlamentaras yra įsitikinęs, kad žalieji sugebės pritraukti rinkėjus iš kairiojo ir dešiniojo politinio spektro.

Buvęs "Greenpeace" aktyvistas nori rengti rinkimų kampaniją aplinkosaugai palankioje platformoje, kurioje svarbiu išliktų socialinis komponentas. Tačiau už nugaros jis siekia suburti privatų sektorių ir kartu atsikratyti žaliųjų kaip veganų, dviratininkų, medžių gelbėtojų ir refleksyviai kritikuojančių viską, pradedant branduoline galia ir baigiant lėktuvais, įvaizdžio.

Nuosaiki politiko pozicija pelnė konkurentų, kurie, skirtingai nei Y.Jadot, savo karjerą ir politinę bazę kūrė Prancūzijoje, o ne Briuselyje, kritiką, todėl nors jis ir patenka į E.Macrono konkurentų sąrašą, jo šansai nugalėti išlieka maži.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Linkiu issilaisvinti is jankiu panciu. Ir ,kad Europa taptu 3 poliu pasaulyje.

idomu

idomu portretas
Broileri , kur tu - tvarkyk razborkes :)

o

o portretas
trumpiau tai jav spec t susidejo su ateiviais pilkiukais kurie grobe zmones dabar budami durnai arogantiski iklampino visa planeta i ju pinkles i kurias deja patys pakliuvo isskyrus kinus kurie turbut ir sutare su jais stai tau ir vyrusas su visom pasekmem kartu su isprotejusiu politdurnynu vykdanti klonu darba ka ir stebime bet nevisi suranta ivykio rimtuma kuri dar reiganas spejo o galvoja kad tai fantastika bet jei tykit i Dieva reiskia kad yra ir velniai ============
VISI KOMENTARAI 5

Galerijos

Daugiau straipsnių