Paryžius ir Berlynas viliasi, kad šis planas padės išsklaidyti būgštavimus dėl nesutarimų tarp Prancūzijos ir Vokietijos lyderių.  

Plano projekte, kurį naujienų agentūrai AFP antradienį parodė du šaltiniai, raginama organizuoti „Konferenciją dėl Europos ateities“. Ji pradėtų dirbti ateinančiais metais ir tęstų veiklą iki 2022-ųjų. 

„Konferencija turėtų svarstyti visus spręstinus klausimus, susijusius su Europos ateitimi, kad ES taptų labiau vieninga ir nepriklausoma“, – rašoma projekte.      

Bet kokie su ES darbu susiję pokyčiai, dėl kurių po konsultacijų su ES institucijomis, nepriklausomais ekspertais ir pilietine visuomene sutars valstybės narės, gali nulemti sutarties pakeitimus, rašoma projekte.

Trečiadienį Briuselyje projektą aptars ES valstybių narių ambasadoriai. Tą dieną Europos Parlamentas balsuos dėl naujos Europos Komisijos sudėties.

Išrinktoji Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) prie 27 narius turėsiančios institucijos vairo turėtų stoti gruodžio 1 dieną. Naujos sudėties Europos Komisijoje nebebus Jungtinės Karalystės atstovo.  

Tačiau „Brexitas“ nėra vienintelė problema, temdanti Europos ateitį. Paryžius ir Berlynas, anksčiau drauge buvę ES integracijos varomąja jėga, regis, vis smarkiau nesutaria. 

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emanuelio Makrono) veržlus stilius kertasi su Vokietijos kanclerės Angelos Merkel atsargiu požiūriu. Be to, Paryžius ir Berlynas nesutaria dėl kai kurių svarbių klausimų.

Prancūzija blokuoja ES plėtrą, atsisakydama uždegti žalią šviesą Šiaurės Makedonijos ir Albanijos priėmimui, nors jį uoliai palaiko Vokietija, Europos Komisija ir dauguma kitų Bendrijos narių.   

E. Macronas taip pat sužlugdė Europos Parlamento bandymus paskirti į Europos Komisiją vienos iš jo frakcijų lyderį, atsisakęs pritarti A. Merkel centro dešiniųjų partijos atstovo kandidatūrai.  

Šį mėnesį E. Macronas vėl smarkiai suerzino A. Merkel, kai artėjant kitą savaitę vyksiančiam sudėtingam NATO viršūnių susitikimui pareiškė, kad Aljansą yra ištikusi „smegenų mirtis“.   

Prancūzijos vadovas sulaukė viešo atkirčio iš A. Merkel, kuriai šis E. Macrono pareiškimas buvo staigmena. Po šio incidento Briuselyje sustiprėjo įsitikinimas, kad Paryžius ir Berlynas vis labiau nesutaria.

Jeigu ES lyderiai per savo susitikimą gruodžio 12-ąją pritartų reformų planui, tikriausiai būtų įkurtas Bendrijos pertvarkos sekretoriatas, turėsiantis prižiūrėti dvejus metus truksiančias derybas.

Pagrindinės derybos vyktų 2020 metų antroje pusėje, kai ES pirmininkaus Vokietija. Jos baigtųsi 2022-aisiais, kai pirmininkavimą būtų perėmusi Prancūzija.