Portugalijos prezidento rinkimai vyks karantino sąlygomis

Šią savaitę 10 mln. gyventojų turinti šalis pradėjo naujais COVID-19 pacientų paros mirštamumo rekordais. Ketvirtadienį buvo paskelbta, kad per ankstesnę parą mirė 221 koronavirusu užsikrėtęs žmogus.

Trečiadienį Portugalijoje užfiksuotas iki šiol didžiausias COVID-19 atvejų prieaugis, per parą nustačius 14 647 užsikrėtimo atvejų.

Pasak specialistų, epidemijos paaštrėjimą labiausiai skatina užkrečiamesnė nauja koronaviruso atmaina, pirmiausiai aptikta Jungtinėje Karalystėje.

Atsižvelgiant į nerimą keliančią epidemiologinę statistiką ir praeitą savaitę įvestas antrojo nacionalinio griežto karantino priemones, tradicinio paskutiniojo politinės agitacijos raundo penktadienį buvo atsisakyta.

Tačiau galimybės atidėti rinkimus nėra, tad kandidatai ir stebėtojai baiminasi rekordiškai žemo rinkėjų aktyvumo. Dėl šios priežasties prognozės, kad rinkimus per pirmąjį turą laimės M. Rebelo de Sousa, gali nepasiteisinti.

Siekdamos paskatinti 9,8 mln. registruotų rinkėjų, iš kurių apie 1,5 mln. gyvena užsienyje, pareikšti savo valią, rinkimų tarnybos praeitą sekmadienį organizavo beprecedentę išankstinio balsavimo dieną.

Savanorių komandos netgi ėjo nuo durų prie durų, kad surinktų balsalapius iš maždaug 13 tūkst. žmonių, kurie yra izoliavęsi arba gyvena globos įstaigose.

Apie 200 tūkst. žmonių atidavė savo balsus pirma laiko, bet žiniasklaidos paskelbto nuotraukos, kuriose matyti prie kai kurių balsavimo apylinkių nutįsusios ilgos eilės, ypač sostinėje Lisabonoje, kurstė nuogąstavimus dėl užsikrėtimo rizikos.

Galimas antrasis ratas

Rinkėjai šiemet gali rinktis iš septynių kandidatų. Portugalijos prezidentas turi mažai politinių galių, bet gali paleisti parlamentą ir inicijuoti pirmalaikius rinkimus.

Prezidentas gali būti renkamas ne daugiau kaip dviem penkerių metų kadencijoms iš eilės. Konservatyvių pažiūrų M. Rebelo de Sousa, kaip rodo dauguma prognozių, veikiausiai bus perrinktas, bet kai kurie apžvalgininkai sako, kad dėl neįprastų sąlygų pandemijos metu gali prireikti antrojo rato.

Pakaktų, kad nebalsuotų 70 proc. rinkėjų, ir antrasis turas bus beveik neišvengiamas.

„Prieš metus šie rinkimai atrodė būsiantys visiškai lengvi“ dabartiniam prezidentui – 72 metų buvusiam mokytojui, bet dabar „viskas gali būti ne taip paprasta“, perspėjo Lisabonos universiteto ekspertė Paula Espirito Santo (Paula Espiritu Santu).

„Pakaktų, kad nebalsuotų 70 proc. rinkėjų, ir antrasis turas bus beveik neišvengiamas“, – šią savaitę sakė M. Rebelo de Sousa.

Keturi jo pirmtakai nuo pat demokratinės konstitucijos priėmimo 1976 metais dirbo po dvi kadencijas.

2016 metais išrinktas M. Rebelo de Sousa išlieka populiarus ir glaudžiai bendradarbiauja su socialistu Antonio Costa (Antoniju Košta), kurio partija šiemet net nesivargino kelti savo kandidato, nes nematė galimybių laimėti.

Populistas varžovas

Nesant stiprių varžovų prezidentui gali būti sunku mobilizuoti savo šalininkus, juolab kad kai kurie dešiniojo sparno veikėjai kaltina jį per dideliu nuolaidumu vyriausybei, atėjusiai į valdžią su radikaliosios kairės palaikymu.

Dešiniųjų pažiūrų populistas kandidatas Andre Ventura (Andrė Ventura), įkūręs prieš isteblišmentą nusistačiusią partiją „Chega“ („Gana“) ir jai vadovaujantis, tikisi sekmadienį gerai pasirodyti.

38 metų politiko įkurta „Chega“ pirmąkart atėjo į parlamentą per pernai vykusius rinkimus, surinkusi 1,3 proc. balsų.

Apklauso rodo, kad A. Ventura per prezidento rinkimus gali tikėtis apie 10 proc. balsų.

Jam tai būtų „puikus rezultatas“, naujienų agentūrai AFP sakė Lisabonos universitete dirbantis politikos apžvalgininkas Antonio Costa Pinto (Antoniju Kašta Pintu).

Dauguma apklausų prognozuoja, kad A. Ventura liks trečias arba varžysis dėl antros vietos su buvusia socialistų parlamentare Ana Gomes.

Karjeros diplomatė A. Gomes yra kovos su korupcija aktyvistė, griežtai kritikuojanti socialistą premjerą.