Popiežius paskelbė dešimt naujų šventųjų

Tūkstančiai žmonių iš viso pasaulio susirinko į kanonizacijos mišias Šv. Petro aikštėje Vatikane, kurioms vadovavo 85 metų pontifikas ir dalyvavo oficialios delegacijos. Prancūzijos delegacijai vadovavo vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas (Žeraldas Darmanenas), o Italijos – prezidentas Sergio Mattarella (Serdžas Matarela).

Ant didžiausios pasaulyje bazilikos fasado buvo pakabinti dešimties naujųjų šventųjų portretai.

Kitaip nei pastarosiomis dienomis, Pranciškus, kurį supo apie 50 kardinolų ir 300 vyskupų bei kunigų, vežimėliu šįkart nesinaudojo.

Maldininkų grupės pradėjo rinktis aikštėje saulėtą rytą. Kai kurie jų dėvėjo marškinėlius arba šalikus su naujųjų šventųjų atvaizdais.

Remiantis Katalikų Bažnyčios taisyklėmis, visi dešimt šių jau anksčiau buvo beatifikuoti – paskelbti palaimintaisiais. Tačiau kad galėtų būti paskelbti šventaisiais, dar turėjo būti įrodyta, kad jie įvykdė mažiausiai vieną stebuklą.

Tarp naujų šventųjų yra prancūzų karys ir keliautojas Charles'is de Foucauld (Šarlis de Fuko), tapęs katalikų kunigu ir gyvenęs tarp vienuolių trapistų Sirijoje bei Palestinoje, o galiausiai – tarp tuaregų Alžyro dykumose.

1916 metų gruodžio 1-ąją jis buvo nužudytas banditų, bet jo darbai toliau gyvavo. Ch. de Foucauld laikomas vienu iškiliausių Prancūzijos katalikų veikėjų.

Tikėjimo kankiniai

Dar vienu pelniusiu šventojo titulą tapo olandų kunigas karmelitas, teologas ir žurnalistas Titus Brandsma (Titas Brandsma), griežtai pasisakęs prieš nacius per Antrąjį pasaulinį karą.

Jis smerkė nacius prieš Vokietijai 1940 metais įsiveržiant į Nyderlandus ir per okupaciją, ragindamas katalikiškus olandų laikraščius priešintis okupantų propagandai.

1942 metų sausį T. Brandsma buvo suimtas ir atsidūrė Dachau koncentracijos stovykloje Vokietijoje, kur mirė tų metų liepos 26-ąją, kai jam buvo sušvirkšta karbolio rūgšties.

Jis buvo paskelbtas kankiniu ir 1985 metais beatifikuotas. Vėliau buvo paskelbta, kad T. Brandsma stebuklingai išgydė vieną karmelitų kunigą.

Tuo metu Devasahayamas Pillai (Devasahajamas Pilajus), dar žinomas kaip Lozorius, tapo pirmuoju katalikų šventuoju paskelbtu indu pasauliečiu, nurodė Vatikanas.

Šis hinduistas, gyvenęs dabartinėje pietinėje Tamil Nadu valstijoje, 1745 metais atsivertė į katalikybę dirbdamas karališkuosiuose rūmuose, kur susipažino su vienu į nelaisvę paimtu olandų kariu, supažindinusiu jį su krikščionybės mokymu.

Tačiau D. Pillai tikėjimas ir pamokslai apie visų žmonių lygybę, tuo laiku atrodę negirdėtu akibrokštu, kurstė neramumus. Kai jis nesutiko išsižadėti naujosios religijos, vyras buvo suimtas, sakoma Vatikano pranešime.

D. Pillai beveik trejus metus buvo kalinimas ir kankinamas; tuo metu jį pradėjo lankyti maldininkai. Galiausiai 1752 metų sausio 14 dieną jis buvo sušaudytas karaliaus įsakymu.

Indas buvo paskelbtas kankiniu ir 2012 metais beatifikuotas. Vėliau jam buvo priskirtas stebuklingas vaisiaus atgaivinimas 20-ąją nėštumo savaitę.