Quantcast

Politikos apžvalgininkas: Lietuvos pozicija Kinijos atžvilgiu yra radikali

  • Teksto dydis:

NATO aljansas pirmadienį perspėjo, kad vis agresyvesnis Kinijos elgesys, įskaitant kibernetinį karą ir branduolinių galvučių kūrimą, kelia „sisteminių iššūkių“ tarptautinei teisei ir saugumui. Tai pirmas kartas, kai auganti Pekino galia atsiduria tarp grėsmių, prie kurių iki šiol būdavo tik Rusijos veiksmai, praneša Info diena.

Kuo svarbus šis NATO susitikimas Amerikos prezidentui ir kodėl Lietuvos dėmesys Kinijai, Rusijai ir Baltarusijai ne visuomet susilaukia pritarimo Vakaruose, aiškino politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius: „Aš manau, kad tai svarbu, nes tai yra pirmas susitikimas, kuriame dalyvauja prezidentas Joe Bidenas, pirmas susitikimas po to, kai Donaldas Trumpas buvo Amerikos prezidentas. Per tuos ketverius metus santykiai su NATO buvo gerokai įtempti, D. Trumpas turėjo itin daug priekaištų ir net kartais abejojo, kiek NATO yra reikalinga. J. Bidenas jau yra pasakęs, kad NATO yra svarbi, pasakė, kad NATO sutarties penktasis straipsnis yra šventa pareiga, kuri įpareigoja Ameriką. Čia yra proga vėl iš naujo sugrąžinti NATO, kur ji anksčiau buvo, ir pažiūrėti į naujausius iššūkius. Tie naujausi iššūkiai, aišku, yra Kinija, nes net Jensas Stoltenbergas kalbėjo, kad reikia turėti tvirtesnę bendrą politiką Kinijos atžvilgiu. Sakė, kad Kinija nėra priešė, nenorime šaltojo karo, bet vis dėlto mes turime reaguoti į jos politiką“.

Spausti Kiniją – sudėtinga

Paklaustas, ar yra spaudimas per šį susitikimą pripažinti Kinija grėsme, K. Girnius aiškino: „Aš manau, kad gali būti panašiai kaip buvo G7, – ganėtinai švelnus pasisakymas, kad mes nepatenkinti tuo ir tuo. Antra vertus, Kiniją spausti yra sudėtinga, nes tokios šalys kaip Vokietija ir Japonija labai daug pinigų investuoja į Kiniją, ir jei tas santykis su Kinija pablogėtų, jų ūkis smarkiai nukentėtų. Ir kaip tik buvo žinutė, kad per pastaruosius metus Europos Sąjungos (ES) investicijos į Kiniją padidėjo šešiolika procentų. Tai reiškia, kad nepaisant, ką Kinija daro savo vidaus ir užsienio politikoje, Vakarų bendrovės vis dėlto investuoja į Kiniją“.

Vis dėlto Lietuva laikosi kiek kitokios pozicijos. Ji pasitraukė iš formato 17+1, cituodama žmogaus teisių problemas. Tačiau, anot politikos apžvalgininko, taip buvo ne visada.

„Atsiminkim, kad ir Lietuvos pozicija buvo kita. Pavyzdžiui, 2018 metais ponia Dalia Grybauskaitė paskelbė naują pavasarį santykiuose su Kinija, banko pirmininkas Vitas Vasiliauskas sakė, kad Lietuva turi siekti tapti vartais Kinijai į ES. Padėtis pakito. Bet yra paprastas dalykas – mes neturime prekybos su Kinija. Kinija yra į Lietuvą investavusi aštuonis milijonus eurų. Lietuva į Kiniją – penkis kartus daugiau. Jeigu mūsų santykiai su Kinija smarkiai pablogės, Lietuva nenukentės. Jei staiga Kinija uždraustų „Mercedes-Benz“ ir BMW pardavimą, Vokietija žiauriai nukentėtų. Dėl to yra kitas požiūris“, – kalbėjo K. Girnius.

Lietuvos pozicija – radikali

Galiu įsivaizduoti, kad Baltarusijos valdžia mielai kokius du šimtus migrantų palydėtų per sieną, ir tegul Lietuva juos priima, maitina ir išleidžia nemažai pinigų jų išlaikymui.

„Aš manau, kad Lietuvos pozicija yra truputį radikali. Mūsų prezidentas sako, kad mes matom Rusijos bandymus praryti Baltarusiją. Nemanau, kad visi tai mato. Arba irgi prezidentas sako, kad negalime eiti į artimesnį kontaktą su Rusija, kol Rusija nepakeis savo elgesio modelio. Reikia priminti, kad kai buvo šaltasis karas, tada buvo tikrai priešiški santykiai tarp Vakarų ir Sovietų Sąjungos. Bet vis dėlto buvo konsensusas, kad reikia kalbėtis, reikia pasitarti, kad neįvyktų kokia nors branduolinė nelaimė. Vakarų šalys mano, kad dabartinės priemonės yra pakankamai veiksmingos. Lietuva nori, kad būtų daugiau oro gynybos, daugiau NATO pajėgų regione, bet Amerika įsitikinusi, kad tiek karių, kiek ji turi, yra gana. Nes Rusija puikiai žino – jeigu pultų Lietuvą, šie kariai būtų įtraukti į kovos lauką, vienas kitas gal ir žūtų, ir tai užtikrintų, kad Amerika turėtų reaguoti, turėtų ateiti“, – sakė politikos apžvalgininkas.

Esą tai, kad prezidentas Gitanas Nausėda, susitikęs su J. Bidenu prašė daugiau Amerikos karių regione, yra labiau simbolinis: „Aš manau, kad Amerikos generolai nutarę, kad jau yra pakankamai tų karių. Gal jie simboliškai padidins, bet tikrai ne kiekybiškai didesniu kiekiu“, – teigė K. Girnius.

„Lietuvos politikai užsiciklina, labai griežtai kritikuoja, manau, kad ta kritika paveikia tas kitas šalis, jas truputį suerzina ir tada jos būna labiau nusiteikusios Lietuvos atžvilgiu. Būtų labiau nusiteikusios imtis priešiškų žingsnių, jei Lietuvos politikai ramiau arba lėčiau kalbėtų. Manau, kad labai gerai, jog Lietuva gina Baltarusiją ir užima tą vadovaujantį vaidmenį, bet jau matome, kiek migrantų pradeda atkeliauti į  Lietuvą. Galiu įsivaizduoti, kad Baltarusijos valdžia mielai kokius du šimtus migrantų palydėtų per sieną, ir tegul Lietuva juos priima, maitina ir išleidžia nemažai pinigų jų išlaikymui, nes migrantų, prašančių prieglobsčio, negali atsisakyti. Manau, kad gali būti daugiau tokių dalykų“, – sakė politikos apžvalgininkas.


Šiame straipsnyje: NATOKinijaNATO susitikimasLNK1

NAUJAUSI KOMENTARAI

KINIJA DAR TURI GERAI PAGALVOTI- KUR YRA TA LIETUVA...

KINIJA DAR TURI GERAI PAGALVOTI- KUR YRA TA LIETUVA... portretas
Pastaruoju laiku Lietuva tik tokiais pareiškimais ir gali atkreipti į save dėmesį. Čia panašu į tai, kaip blusa atsiradusi vilkšunio kailyje samprotauja - kaip jai toliau elgtis su tuo vilkšuniu...
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių