- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
NATO aljansas pirmadienį perspėjo, kad vis agresyvesnis Kinijos elgesys, įskaitant kibernetinį karą ir branduolinių galvučių kūrimą, kelia „sisteminių iššūkių“ tarptautinei teisei ir saugumui. Tai pirmas kartas, kai auganti Pekino galia atsiduria tarp grėsmių, prie kurių iki šiol būdavo tik Rusijos veiksmai, praneša Info diena.
Kuo svarbus šis NATO susitikimas Amerikos prezidentui ir kodėl Lietuvos dėmesys Kinijai, Rusijai ir Baltarusijai ne visuomet susilaukia pritarimo Vakaruose, aiškino politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius: „Aš manau, kad tai svarbu, nes tai yra pirmas susitikimas, kuriame dalyvauja prezidentas Joe Bidenas, pirmas susitikimas po to, kai Donaldas Trumpas buvo Amerikos prezidentas. Per tuos ketverius metus santykiai su NATO buvo gerokai įtempti, D. Trumpas turėjo itin daug priekaištų ir net kartais abejojo, kiek NATO yra reikalinga. J. Bidenas jau yra pasakęs, kad NATO yra svarbi, pasakė, kad NATO sutarties penktasis straipsnis yra šventa pareiga, kuri įpareigoja Ameriką. Čia yra proga vėl iš naujo sugrąžinti NATO, kur ji anksčiau buvo, ir pažiūrėti į naujausius iššūkius. Tie naujausi iššūkiai, aišku, yra Kinija, nes net Jensas Stoltenbergas kalbėjo, kad reikia turėti tvirtesnę bendrą politiką Kinijos atžvilgiu. Sakė, kad Kinija nėra priešė, nenorime šaltojo karo, bet vis dėlto mes turime reaguoti į jos politiką“.
Spausti Kiniją – sudėtinga
Paklaustas, ar yra spaudimas per šį susitikimą pripažinti Kinija grėsme, K. Girnius aiškino: „Aš manau, kad gali būti panašiai kaip buvo G7, – ganėtinai švelnus pasisakymas, kad mes nepatenkinti tuo ir tuo. Antra vertus, Kiniją spausti yra sudėtinga, nes tokios šalys kaip Vokietija ir Japonija labai daug pinigų investuoja į Kiniją, ir jei tas santykis su Kinija pablogėtų, jų ūkis smarkiai nukentėtų. Ir kaip tik buvo žinutė, kad per pastaruosius metus Europos Sąjungos (ES) investicijos į Kiniją padidėjo šešiolika procentų. Tai reiškia, kad nepaisant, ką Kinija daro savo vidaus ir užsienio politikoje, Vakarų bendrovės vis dėlto investuoja į Kiniją“.
Vis dėlto Lietuva laikosi kiek kitokios pozicijos. Ji pasitraukė iš formato 17+1, cituodama žmogaus teisių problemas. Tačiau, anot politikos apžvalgininko, taip buvo ne visada.
„Atsiminkim, kad ir Lietuvos pozicija buvo kita. Pavyzdžiui, 2018 metais ponia Dalia Grybauskaitė paskelbė naują pavasarį santykiuose su Kinija, banko pirmininkas Vitas Vasiliauskas sakė, kad Lietuva turi siekti tapti vartais Kinijai į ES. Padėtis pakito. Bet yra paprastas dalykas – mes neturime prekybos su Kinija. Kinija yra į Lietuvą investavusi aštuonis milijonus eurų. Lietuva į Kiniją – penkis kartus daugiau. Jeigu mūsų santykiai su Kinija smarkiai pablogės, Lietuva nenukentės. Jei staiga Kinija uždraustų „Mercedes-Benz“ ir BMW pardavimą, Vokietija žiauriai nukentėtų. Dėl to yra kitas požiūris“, – kalbėjo K. Girnius.
Lietuvos pozicija – radikali
Galiu įsivaizduoti, kad Baltarusijos valdžia mielai kokius du šimtus migrantų palydėtų per sieną, ir tegul Lietuva juos priima, maitina ir išleidžia nemažai pinigų jų išlaikymui.
„Aš manau, kad Lietuvos pozicija yra truputį radikali. Mūsų prezidentas sako, kad mes matom Rusijos bandymus praryti Baltarusiją. Nemanau, kad visi tai mato. Arba irgi prezidentas sako, kad negalime eiti į artimesnį kontaktą su Rusija, kol Rusija nepakeis savo elgesio modelio. Reikia priminti, kad kai buvo šaltasis karas, tada buvo tikrai priešiški santykiai tarp Vakarų ir Sovietų Sąjungos. Bet vis dėlto buvo konsensusas, kad reikia kalbėtis, reikia pasitarti, kad neįvyktų kokia nors branduolinė nelaimė. Vakarų šalys mano, kad dabartinės priemonės yra pakankamai veiksmingos. Lietuva nori, kad būtų daugiau oro gynybos, daugiau NATO pajėgų regione, bet Amerika įsitikinusi, kad tiek karių, kiek ji turi, yra gana. Nes Rusija puikiai žino – jeigu pultų Lietuvą, šie kariai būtų įtraukti į kovos lauką, vienas kitas gal ir žūtų, ir tai užtikrintų, kad Amerika turėtų reaguoti, turėtų ateiti“, – sakė politikos apžvalgininkas.
Esą tai, kad prezidentas Gitanas Nausėda, susitikęs su J. Bidenu prašė daugiau Amerikos karių regione, yra labiau simbolinis: „Aš manau, kad Amerikos generolai nutarę, kad jau yra pakankamai tų karių. Gal jie simboliškai padidins, bet tikrai ne kiekybiškai didesniu kiekiu“, – teigė K. Girnius.
„Lietuvos politikai užsiciklina, labai griežtai kritikuoja, manau, kad ta kritika paveikia tas kitas šalis, jas truputį suerzina ir tada jos būna labiau nusiteikusios Lietuvos atžvilgiu. Būtų labiau nusiteikusios imtis priešiškų žingsnių, jei Lietuvos politikai ramiau arba lėčiau kalbėtų. Manau, kad labai gerai, jog Lietuva gina Baltarusiją ir užima tą vadovaujantį vaidmenį, bet jau matome, kiek migrantų pradeda atkeliauti į Lietuvą. Galiu įsivaizduoti, kad Baltarusijos valdžia mielai kokius du šimtus migrantų palydėtų per sieną, ir tegul Lietuva juos priima, maitina ir išleidžia nemažai pinigų jų išlaikymui, nes migrantų, prašančių prieglobsčio, negali atsisakyti. Manau, kad gali būti daugiau tokių dalykų“, – sakė politikos apžvalgininkas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
J. Stoltenbergas: klimato kaita yra viena iš priežasčių, turinčių įtakos pasaulio saugumui
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sekmadienį pabrėžė būtinybę kovoti su visuotiniu atšilimu ir nurodė, kad klimato kaita yra svarbi krizių, darančių įtaką pasaulio saugumui, priežastis. ...
-
Premjero kanceliarijos vadovas: Lenkija privalo pasitikėti savo ambasadoriais
Lenkijos ministro pirmininko kanceliarijos vadovas Janas Grabiecas (Janas Grabecas) pirmadienį pareiškė, kad Varšuva turi pasitikėti savo ambasadoriais. ...
-
R. T. Erdoganas pasveikino V. Putiną, pasisiūlė tarpininkauti sprendžiant karą Ukrainoje8
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) pirmadienį pasveikino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną su perrinkimu ir pasiūlė tarpininkauti tarp Maskvos ir Ukrainos, pranešė turkų prezidentūra. ...
-
Slovakijos prezidento rinkimų centre – susiskaldymas dėl Ukrainos
Savaitgalį Slovakijoje vyks prezidento rinkimai, kurie gali sušvelninti arba sugriežtinti šios NATO ir Europos Sąjungos narės požiūrį į Ukrainą. ...
-
Apklausa: vis mažiau pabėgėlių ukrainiečių ketina grįžti į tėvynę
Vis mažiau ukrainiečių planuoja grįžti į tėvynę: prieš pusantrų metų tokį ketinimą išsakė apie 50 proc. pabėgėlių, o dabar šis rodiklis sudaro 26 proc. ...
-
Per koncertą Raudonojoje aikštėje V. Putinas sveikino minią ir gyrė Ukrainos teritorijų aneksiją
Pirmadienį Vladimiras Putinas dėkojo miniai, susirinkusiai į koncertą Raudonojoje aikštėje po jo pergalės per vadinamuosius prezidento rinkimus. ...
-
Politologas: V. Putinas Vilniuje liko antras, bet ir šis rezultatas suklastotas7
Oficialūs rinkimų rezultatai rodo, kad dar vieną kadenciją Rusijos prezidento poste užsitikrinęs Vladimiras Putinas tarp balsavusiųjų Lietuvoje Rusijos piliečių liko antras, tačiau politologas sako, jog net ir tokie duomenys yra suklastoti. ...
-
Čečėnijoje už V. Putiną balsavo beveik 100 proc. rinkėjų4
Už jau penktai kadencijai išrinktą Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kurio rinkimai nebuvo nei laisvi, nei teisingi, šiaurės Kaukazo Čečėnijos respublikoje balsavo 98,99 proc. rinkėjų – tai geriausias V. Putino rezultatas viso...
-
ES ministrai susitarė įvesti naujas sankcijas Rusijai dėl A. Navalno mirties
Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai susitarė dėl naujų sankcijų Rusijai, reaguodami į opozicijos politiko Aleksejaus Navalno mirtį, dpa pranešė ES diplomatai. ...
-
Pietų Korėjos gynybos ministras: Šiaurės Korėja jau išsiuntė Rusijai 7 tūkst. konteinerių šaudmenų
Šiaurės Korėja nuo praėjusių metų išsiuntė į Rusiją apie 7 tūkst. konteinerių, pripildytų amunicijos ir kitos karinės technikos, kad paremtų ją kare prieš Ukrainą. ...