Quantcast

Po skandalo Islandijoje norima panaikinti „garbės grąžinimo“ procedūrą

Islandijoje už nusikaltimus nuteistieji asmenys, praėjus penkeriems metams po bausmės atlikimo, gali kreiptis dėl duomenų apie teistumą panaikinimo. Tačiau, paaiškėjus, kad Islandijos premjero tėvas palaikė asmens, nuteisto už seksualinį vaikų išnaudojimą, prašymą panaikinti duomenis apie jo teistumą, griuvo valdančioji koalicija. „Dabar svarstoma, kad reikia peržiūrėti tvarką, už kokius nusikaltimus informacija dėl teistumo gali būti panaikinta, už kokius – ne. Kalbama, kad nuteistieji už tokius sunkius nusikaltimus, kaip seksualinė prievarta prieš vaikus ar žmogžudystė, negalėtų kreiptis dėl tokio „atleidimo“, – LRT RADIJUI sako politikos mokslų daktarė Eva Heiða Önnudottir.

Kampaniją inicijavo aukos ir jų šeimos

Išankstiniai rinkimai Islandijoje vyks spalio 28 d. Valdančiąją koaliciją supurtė vaikų išnaudojimo skandalo atgarsiai, nors politologas iš Islandijos Bifrosto universiteto Eirikuras Bergmannas teigia, kad ir be skandalo ši vyriausybė buvo išskirtinai silpna.

Koalicija griuvo, kai iš vyriausybės pasitraukė partija „Šviesi ateitis“ ir valdantieji prarado turėtą nedidelę balsų persvarą parlamente. Partija „Šviesi ateitis“ apkaltino premjerą Bjarnį Benediktssoną, jog šis neinformavo vyriausybės ir visuomenės, kad jo tėvas Benediktas Sveinssonas, vienas turtingiausių Islandijos gyventojų, palaikė asmens, nuteisto už seksualinį vaikų išnaudojimą, prašymą panaikinti duomenis apie jo teistumą.

„Iš pradžių buvo vienas buvęs nuteistasis, kuris prašė panaikinti duomenis apie teistumą, kad galėtų dirbti teisininku. Jis buvo nuteistas už seksualinį vaikų išnaudojimą. Žurnalistai prašė informacijos apie šį atvejį, bet vyriausybė jos nesuteikė. Po to, kai teismas nusprendė, kad vyriausybė yra įpareigota suteikti informaciją, kas nuteistajam parašė rekomendacinį laišką, vyriausybė turėjo pateikti ir informaciją apie kitus  nuteistuosius. Tada ir paaiškėjo, kad buvo dar vienas nuteistasis taip pat už seksualinį vaikų išnaudojimą, kuriam tokį patį rekomendacinį laišką parašė premjero tėvas“, – „Pasaulio laikui“ sako politikos mokslų daktarė Eva Heiða Önnudottir iš Islandijos universiteto.

Dviem už seksualinį vaikų išnaudojimą nuteistiesiems prašymas buvo patenkintas šią vasarą. Žiniasklaidoje ir visuomenėje kilo pasipiktinimo banga. Tai, kad vyriausybė, Vidaus reikalų ministerija ir Teisingumo komitetas atsisakė pateikti informaciją apie duomenų panaikinimo procesą ir vengė komentuoti šia tema, buvo interpretuojama kaip bandymas kažką dengti. Vieno iš nuteistųjų aukos ir jų šeimos inicijavo kampaniją, kuria buvo siekiama išsiaiškinti, kodėl nusikaltėliams buvo suteikta ši privilegija.

Islandijoje už nusikaltimus nuteistieji asmenys, praėjus penkeriems metams po bausmės atlikimo, gali kreiptis dėl duomenų apie teistumą panaikinimo. Šalies įstatymai numato tokią galimybę pavyzdingo elgesio žmonėms. Nuteistasis turi pateikti ir du rekomendacinius laiškus, parašytus įtakingų visuomenėje asmenų.

Reikalaujama panaikinti „garbės grąžinimo“ procedūrą

Po pastarųjų įvykių vis daugiau Islandijos gyventojų pasisako prieš vadinamąją „garbės grąžinimo“ procedūrą.

Dabar svarstoma, kad reikia peržiūrėti bei galbūt pakeisti tvarką, už kokius nusikaltimus informacija dėl teistumo gali būti panaikinama, už kokius – ne.

„Dabar svarstoma, kad reikia peržiūrėti bei galbūt pakeisti tvarką, už kokius nusikaltimus informacija dėl teistumo gali būti panaikinama, už kokius – ne. Pavyzdžiui, kalbama, kad nuteistieji už tokius sunkius nusikaltimus, kaip seksualinė prievarta prieš vaikus ar žmogžudystė, negalėtų kreiptis dėl tokio „atleidimo“. Tai reiškia, kad jie negalėtų būti kunigais, teisininkais ir pan.“ – kalba E. H. Önnudottir.

Jos teigimu, dabar kalbama, kad reikia reformų, kurios politikų sprendimus padarytų skaidresnius, kad būtų aišku, kokią informaciją ministerijos įpareigotos suteikti. Taip pat siekiama, kad politikai privalėtų rinkėjams paaiškinti savo veiksmus.

„Opozicijos partijos prašo išsamaus tyrimo. Jis pirmiausia vyks dėl esamų dokumentų autentiškumo ir galbūt bus siekiama, kad procesas dėl informacijos dėl teistumo panaikinimo būtų sustabdytas. Daugiausia klausimų kyla dėl to, kodėl vyriausybė slėpė, kas parašė rekomendacinį laišką, ar taip buvo todėl, kad jį parašė premjero tėvas“, – sako E. H. Önnudottir.

Didelių politinių jėgų persiskirstymo tikėtis neverta

Premjero tėvas verslininkas B. Sveinssonas oficialiame pranešime atsiprašė, kad parašė rekomendacinį laišką savo senam pažįstamui. Jis teigia norėjęs padėti nuteistajam susigrąžinti kai kurias pilietines teises, bet jo padarytų nusikaltimų nepateisina. O premjeras B. Benediktssonas teigia buvęs šokiruotas, kai sužinojo apie tėvo parašytą rekomendacinį laišką, ir niekada pats tokio nerašytų.

Vis dėlto žiniasklaidoje teigiama, kad premjeras apie tėvo laišką žinojo dar liepos mėnesį, o visuomenė apie tai sužinojo tik praėjusią savaitę. Politikos mokslų daktarė E. H. Önnudottir mano, kad šis skandalas neturėtų labai pakenkti premjero įvaizdžiui: „Premjeras vis dar turi nemažą rėmėjų ir jo partijos rinkėjų palaikymą, todėl atrodo, kad jam pavyks ištverti šį skandalą. Jis yra protingas politikas ir jį galima laikyti stipriu savo partijos  ir savo rinkėjų lyderiu.“

E. H. Önnudottir teigia, kad per ateinančius rinkimus neverta tikėtis smarkių politinių jėgų persiskirstymo – tikėtina, kad valdančiąją koaliciją sudarys kelios partijos. Jos nuomone, vargu ar šiuo metu galėtų būti viena partija, kuri pajėgtų stabilizuoti Islandijos politinius procesus.

„Nuo 2016 m. rinkimų parlamente turime tris visiškai naujas partijas kartu su keturiomis seniai gyvuojančiomis partijomis. Tos trys naujosios partijos savo programoje pabrėžia kovą su korupcija, skaidresnę ir sąžiningesnę politiką bei platesnį bendradarbiavimą su visuomene priimant sprendimus. Šios trys partijos kartu praėjusiais metais gavo 35 proc. balsų. Vis dėlto nemanau, kad bent viena iš šių trijų partijų galėtų perimti iniciatyvą ir reformuoti nusistovėjusią politinę darbotvarkę. Taigi tikrai nėra vienos ryškios partijos, kuri galėtų perimti lyderystę. Bet ir rinkėjai mano, kad politikai reikia pokyčių“, – pabrėžia E. H. Önnudottir.



NAUJAUSI KOMENTARAI

...

... portretas
Viena pats Faktas (istorijos klastot NEGALIMA!), kas kita draudimai kažkuo verstis. (gal pas juos ir santuoka po 5 metų automatiškai nutrūksta?)
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių