- Raimondas Čiuplys, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Norvegija trečiadienį pranešė išsiuntusi vieną Rusijos diplomatą, praėjus kelioms dienoms po incidento, kai vienas norvegas buvo areštuotas dėl įtariamo jautrios informacijos perdavimo Maskvai.
Norvegijos žvalgybos agentūra PST pirmadienį pranešė, kad areštuotas vyras yra „oficialiai įtariamas suteikęs informacijos vienai užsienio šaliai“, o vėliau patvirtino, kad ši šalis yra Rusija.
„Areštuotas asmuo rengė susitikimus su vienu Rusijos žvalgybos agentūros pareigūnu“, – televizijai „TV2 Nyhetskanalen“ sakė PST pareigūnė Line Nyvoll Nygaard (Linė Niuvol Niugord).
„Dėl savo tarnybinės padėties [jis] turėjo prieigą prie informacijos, kuri, mūsų nuomone, galėjo būti labai įdomi ir reikšminga kitoms šalims ir veikėjams“, – anksčiau sakė L. Nyvoll Nygaard.
„Mes informavome Rusijos ambasadorių, kad Rusijos ambasados darbuotojas kaip diplomatas yra nepageidaujamas ir kad jo bus paprašyta išvykti iš Norvegijos“, – trečiadienį sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Siri Svendsen.
Pasak atstovės, minėto asmens veiksmai yra „nesuderinami su jo kaip diplomato statusu“.
Ambasados prekybos skyriuje dirbantis diplomatas turės palikti šalį iki savaitės pabaigos.
Bendrovė „DNV GL“, užsiimanti jūrų, naftos ir dujų bei atsinaujinančių šaltinių energetikos įmonių sertifikavimu, reikalingu draudimui gauti, patvirtino, kad areštuotas įtariamasis yra vienas jos darbuotojų.
Bendrove nurodė, kad šis darbuotojas dirbo „naftos ir dujų sektoriuje“, bet „neturėjo leidimo dirbti su slapta informacija, todėl nedirbo su gynybos pramonės, Norvegijos ginkluotųjų pajėgų arba vyriausybinių agentūrų projektais, kuriems būtinas toks leidimas“.
„Suėmimo metu jis vadovavo bendram pramoniniam trimačio spausdinimo projektui“, – sakoma pranešime.
PST nurodė, kad 50 metų vyras šeštadienį buvo sulaikytas viename Oslo restorane po susitikimo su Rusijos pareigūnu.
Pirmadienį teismas skyrė šiam vyrui keturių savaičių kardomąjį areštą ir įpareigojo pirmąsias dvi savaites jį laikyti izoliuotą.
Suimtojo advokatas sakė, kad jo klientas neigia kuo nors nusikaltęs. Jeigu būtų pripažintas kaltu dėl šnipinėjimo; vyrui gresia iki 15 metų įkalinimo.
Remiantis teismo dokumentais, šis vyras, įvardijamas kaip Harsharnas Singhas Tathgaras (Haršarnas Singhas Tatgaras), tyrėjams sakė, jog perdavė informacijos už „nereikšmingas sumas grynais“, tačiau patikino, kad ši informacija negali pakenkti valstybės interesams.
Rusija dėl šio incidento pareiškė protestą Norvegijos vyriausybei, trečiadienį pranešė šalies ambasada Osle.
„Rugpjūčio 15-ąją per susitikimą su Norvegijos piliečiu [Rusijos ambasados] prekybos atstovo pavaduotojas buvo nepagrįstai sulaikytas Policijos saugumo tarnybos (PST). Jį apieškojo, nesuteikė galimybės susisiekti su ambasada arba iškviesti į incidento vietą konsulinio skyriaus darbuotoją“, – sakoma rusų ambasados pranešime.
„Pareiškėme protestą Norvegijos URM dėl diplomato statuso pažeidimo“, – pridūrė diplomatinė atstovybė.
Ambasada perspėjo, kad Rusija „padarys savas išvadas“ apie susiklosčiusią padėtį.
Tuo metu Rusijos Valstybės Dūmos Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Leonidas Sluckis pareiškė, kad Rusijos diplomato išsiuntimas iš Norvegijos yra panašus į virtinę kitų neseniai nuskambėjusių „šnipinėjimo skandalų“ ir kenkia bendradarbiavimui su Rusija.
„Šiuo konkrečiu atveju esu įsitikinęs, kad Rusija duos tinkamą atsakymą, pagrįstą abipusiškumo principu. Be abejo, visa tai neprisideda prie Rusijos ir Norvegijos santykių gerinimo, sukuria neigiamą foną tarptautiniam bendradarbiavimui“, – L. Sluckis sakė žurnalistams trečiadienį.
Jis pabrėžė, kad sprendimas išsiųsti rusų diplomatą iš Norvegijos „tapo tąsa virtinės diplomatinių skandalų, kurie per keletą pastarųjų mėnesių sukrėtė virtinę Europos šalių“.
„Visur [matyti] tas pats braižas – neįrodyti kaltinimai ir skambus paskelbimas nepageidaujamais asmenimis su išankstiniais pranešimais žiniasklaidoje. Visa tai gali būti bendros rusofobinės isterijos, aktyviai kultivuojamos Vakaruose, pasekmė“, – kalbėjo jis.
Vasarį paskelbtoje metinėje ataskaitoje PST perspėjo apie šnipinėjimo riziką keliuose visuomenės sluoksniuose – politiniame, finansų, gynybos ir tyrimų. Agentūros nuomone, ypatinga šnipinėjimo grėsmė kyla iš tokių šalių kaip Rusija, Kinija ir Iranas.
Pastaraisiais mėnesiais NATO narės Norvegijos santykius su Rusija pablogino kelios šnipinėjimo bylos.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
J. Milei paskelbė apie pirmąjį per 16 metų Argentinos biudžeto perteklių
Mažinti Argentinos išlaidavimą užsibrėžęs naujasis prezidentas Javieras Milei pirmąjį nuo 2008 metų ketvirčio biudžeto perteklių pavadino „istoriniu pasiekimu“. ...
-
D. Tuskas nori A. Dudos komentaro apie tai, kad Lenkija pasirengusi priimti branduolinius ginklus1
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareikalavo, kad prezidentas Andrzejus Duda pateiktų daugiau detalių apie savo pareiškimą, kad Lenkija pasirengusi priimti branduolinius ginklus. ...
-
Slepia pinigus ir parodo per internetą: ei, traukitės iš kelio
Pinigų slapstymas ir jų ieškančių žmonių filmavimas nėra naujas dalykas. Tačiau pastaruoju metu Nyderlanduose pridygo daug tokių veikėjų. Jie tapo tokie populiarūs, kad dabar jau stengiasi patys viešai nesifilmuoti, nes bijo, kad pini...
-
R. Sunakas: JK didins išlaidas gynybai pasaulio grėsmių akivaizdoje
Jungtinė Karalystė palaipsniui didins savo išlaidas gynybai iki 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) 2030 metais, antradienį per vizitą Lenkijoje paskelbė britų ministras pirmininkas Rishi Sunakas (Rišis Sunakas). ...
-
Rusija atšaukė gegužės 9-osios eiseną Maskvoje: baiminasi dėl saugumo6
Rusija dėl didėjančio susirūpinimo dėl saugumo antrus metus iš eilės atšaukia populiarią eiseną Maskvoje, skirtą Antrojo pasaulinio karo aukoms atminti, antradienį pranešė pareigūnai. ...
-
Azerbaidžanas: taikos susitarimas su Armėnija yra arčiau nei bet kada anksčiau
Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas (Ilchamas Alijevas) antradienį pareiškė, kad jo šalis ir Armėnija yra arti taikos susitarimo, kuriuo siekiama užbaigti dešimtmečius besitęsiantį teritorinį ginčą, sukėlusį karus, pasir...
-
Latvija nutarė atsisakyti rusų kaip antrosios užsienio kalbos mokyklose2
Latvijos vyriausybė antradienį priėmė sprendimą dėl laipsniško rusų kaip antrosios užsienio kalbos dėstymo atsisakymo šalies mokyklose. ...
-
Ukrainoje kilus korupcijos skandalui įtariamas žemės ūkio ministras
Ukrainos kovos su korupcija agentūra antradienį apkaltino žemės ūkio ministrą nuo 2017 iki 2021 metų neteisėtai pasisavinus valstybinės žemės už 291 mln. grivinų (6,7 mln. eurų). ...
-
JK pažadėjo skirti apie 580 mln. eurų Ukrainai paremti
Jungtinė Karalystė antradienį pažadėjo Ukrainai papildomai skirti 500 mln. svarų sterlingų (580 mln. eurų) naujoms karinėms atsargoms įsigyti, įskaitant ilgojo nuotolio raketas ir šaudmenis, tuo metu, kai Ukrainai sunkiai sekasi sulaikyti bes...
-
Po pranešimo apie sunkią ligą R. Kadyrovas pademonstravo savo sportinę formą21
Žiniasklaidoje pasirodžius pranešimams apie Čečėnijos vadovo Ramzano Kadyrovo sunkią ligą, Kremliui ištikimas politikas pasidalijo treniruočių vaizdo įrašais, kuriuose demonstravo savo fizinį pasirengimą. ...