Parlamento rinkimus Suomija pasitinka nusileidus naujai geležinei uždangai

„Dėl naujos pasienio tvoros buvo iškirsti medžiai“, – sako jis, apžvelgdamas su Rusija besiribojančiame Imatros mieste esančias savo valdas.

Suomija, kur sekmadienį vyks parlamento rinkimai, lapkritį pristatė planus savo 1 300 km ilgio sienos su Rusija 200 km atkarpoje pastatyti aukštą spygliuotą tvorą.

„Karas Ukrainoje buvo lūžio taškas. Suomiai turėjo permąstyti savo santykius su Rusija“, – sakė Helsinkio universiteto mokslininkė Johanna Vuorelma (Johana Vuorelma).

A. Joroneno sklype, esančiame už kelių šimtų metrų nuo sienos, girdisi kitoje pusėje esantis šaudymo poligonas. Šiuo metu sklypą nuo Rusijos skirta tik lengva medinė tvora, neleidžianti nuklysti gyvuliams.

Tačiau iki vasaros A. Joroneno žemėje bus pastatyta trijų metrų aukščio plieninė tvora su spygliuota viela viršuje. Visus 200 km numatyta nutiesti iki 2026-ųjų.

„Tai naudinga ateičiai. Kada nors jos tikriausiai prireiks“, – sako A. Joronenas.

Projektas yra tik dalis reikšmingo kurso keitimo, kurio Suomija ėmėsi rytinės kaimynės atžvilgiu.

Antrojo pasaulinio karo metais ši Šiaurės šalis tuometinei Sovietų Sąjungai atidavė apie 10 proc. savo teritorijos, tačiau net ir pačiame Šaltojo karo įkarštyje nepastatė sienos. Sovietai privertė Suomiją užsienio politikos ir saugumo srityse laikytis neutraliteto, vadinamo „finliandizacija“.

1991 metais žlugus Sovietų Sąjungai, Suomija kariniu požiūriu liko neutrali ir dėjo daug vilčių į naujos eros su savo galinga kaimyne kūrimą.

Helsinkis tikėjosi tapti ašimi Vakarų ir Rusijos prekybai ir diplomatijai.

Tačiau praėjus daugiau nei šimtmečiui po nepriklausomybės nuo Rusijos ir trims dešimtmečiams po įstojimo į Europos Sąjungą, 5,5 mln. gyventojų turinti šalis dabar kuria naują užsienio politikos identitetą ir, žengdama paskutinius žingsnius narystės NATO link, stiprina ryšius su Vakarais.

Istorinė trauma

Ryškiausias šios naujos eros ženklas – Suomijos sprendimas nutraukti dešimtmečius vykdytą karinio neprisijungimo politiką. 2022-ųjų gegužę šalis pateikė prašymą įstoti į NATO.

Suomija, kuri nuo 1809-ųjų buvo didžioji kunigaikštystė, 1917-aisiais paskelbė nepriklausomybę nuo Rusijos, o jau 1939-aisiais turėjo atremti sovietų invaziją per vadinamąjį Žiemos karą.

Suomiai ir dabar tvirtai pasiryžę ginti savo šalį.

„Šis palikimas yra kelių dešimtmečių senumo, galbūt atėjęs iš Žiemos karo dvasios“, – teigia pulkininkas Vesa Laitonenas, vadovaujantis pratyboms Helsinkio karinėje saloje Santahaminoje.

Pasak J. Vuorelmos, smurtu paženklintoje bendroje su kaimyne istorijoje yra daug skaudžių išgyvenimų ir traumų.

Suomijos prezidentas Sauli Niinisto (Saulis Nynistė) kadaise didžiavosi artimais ryšiais su kolega Rusijoje Vladimiru Putinu, tačiau dabar jis ir premjerė Sanna Marin (Sana Marin) yra vieni aršiausių Maskvos priešininkų visoje Europoje.

Anksčiau, anot J. Vuorelmos, Helsinkis siekė ypatingų santykių su Rusija ir norėjo vykdyti politiką, leidžiančią palaikyti gerus ekonominius ir politinius santykius.

Buvo manoma, kad „geri ekonominiai santykiai su Rusija atitinka Suomijos interesus, tačiau kartu įpareigoja Rusiją siekti demokratinio vystymosi“, aiškino J. Vuorelma.

Tačiau, teigė ji, supratę, kad tai neveikia, suomiai nusivylė ir pasijuto išduoti. Savaitgalį išrinktai naujajai vyriausybei teks kloti naują kelią.

Suomijos rinkėjai nacionalinio saugumo ir gynybos klausimus laiko svarbiomis ateinančių rinkimų temomis.

Visgi didžiausią naujosios geležinės uždangos poveikį patiria suomiai, gyvenantys tokiuose pasienio miestuose kaip Imatra, priklausomuose nuo Rusijos turizmo ir prekybos sektoriuose.

Kaip ir kiti šio regiono gyventojai, A. Joronenas reguliariai lankydavosi Rusijoje darbo reikalais ir apsipirkti, tačiau dabar jo vizitai nutrūko.

„Nebuvau ten nuo tada, kai Ukrainoje prasidėjo karas“, – sakė jis.