Statulos grąžinimas buvo ilgam atidėtas po to, kai viena Pietų Korėjos šventykla pareiškė esanti jos savininkė, tvirtindama, kad viduramžiais statulą greičiausiai pagrobė japonų piratai, kol galiausiai ji atsidūrė šventykloje Cušimos saloje, tikriausiai 1527 metais.

Pietų Korėjos šventykla tikriausiai apskųs sprendimą Aukščiausiajam Teismui.

Japonijos ministrų kabineto vyriausiasis sekretorius Hirokazu Matsuno (Hirokadzus Macunas) sakė, kad jo vyriausybė ragins Seulą sudaryti sąlygas greitai grąžinti statulą į Japoniją.

50 cm paauksuota bronzinė Budos statula buvo viena iš dviejų, kurias iš Cušimos „Kannonji“ šventyklos pavogė vagys, bandę jas parduoti Pietų Korėjoje.

Netrukus po to, kai policija atgavo daiktus iš vagių, kurie buvo suimti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn, Pietų Korėjos vyriausybė šventyklai grąžino kitą statulą.

Tačiau „Buseoksa“ šventykla vakariniame pakrantės Seosano mieste padavė ieškinį, siekdama užkirsti vyriausybei kelią grąžinti kitą statulą, teigdama, kad yra teisėta jos savininkė.

Korėjos istoriniuose dokumentuose nurodoma, kad statula, saugoma valstybiniame mokslinių tyrimų institute centriniame Tedžono mieste, buvo sukurta apie 1330-uosius, kad būtų saugoma „Buseoksa“ šventykloje.

2017 metais Tedžono apygardos teismas nusprendė, kad vyriausybė turėtų jai grąžinti statulą, teigdamas, kad ji į Japoniją greičiausiai buvo išvežta dėl vagystės ar apiplėšimo.

Tačiau trečiadienį Tedžono aukštasis teismas panaikino sprendimą, teigdamas, kad Japonijos „Kannonji“ šventykla įgijo teisėtą nuosavybės teisę į statulą, nes ją nepertraukiamai valdė.

Pagal Japonijos civilinę teisę asmuo ar subjektas gali įgyti nuosavybės teisę į turtą, kuris iš pradžių jam nepriklausė, jei jį „taikiai ir atvirai“ valdo ne mažiau kaip 20 metų.

Tai reiškia, kad „Kannonji“ yra teisėta statulos savininkė nuo 1973-ųjų, nes 1953-iaisiais ji save įregistravo kaip juridinį asmenį, nusprendė Tedžono aukštasis teismas.

Teismas taip pat teigė, kad, nepaisant to paties pavadinimo, sunku nustatyti, ar dabartinė „Buseoksa“ šventykla turėtų visiškai paveldėti XIV a. statutą saugojusios šventyklos teises, nes trūksta dokumentų, įrodančių religinės tapatybės, organizacinės struktūros ir nuosavybės teisių perėmimą.

„Buseoksa“ atstovai kritikavo sprendimą ir sakė, kad su savo teisininkais aptars, ar pateikti apeliaciją Aukščiausiajam Teismui.

„Tikriausiai turėsime pateikti apeliaciją, nes šiandienos sprendimas buvo sunkiai suprantamas ir stokojo teisinės logikos“, – sakė Lee Sang-geunas (Li Sangjunas), vadovaujantis budistų lyderių ir pilietinių aktyvistų komitetui, siekiančiam, kad statula būtų grąžinta į „Buseoksa“.

“I’m grateful that the justice upheld our request,” he told Japan's TBS television. “I hope to see the statue returned to Kannonji as soon as possible.”

Sekko Tanaka (Sekas Tanaka), buvęs „Kannonji“ vyriausiasis vienuolis, palankiai įvertino teismo sprendimą, tačiau kėlė klausimus, kodėl byla užsitęsė daugiau nei dešimtmetį, nors iš esmės ji buvo susijusi su „paprasta vagyste“.

„Esu dėkingas, kad teisingumas patenkino mūsų prašymą, – sakė jis Japonijos televizijai TBS. – Tikiuosi, kad statula kuo greičiau bus grąžinta į „Kannonji“.“