Ombudsmenė prašo EK paaiškinti Kataro apmokėtus skrydžius

2015–2021 metų laikotarpiu ES Transporto departamento vadovas Henrikas Hololei (Henrikas Hololėjus) kelis kartus keliavo į Katarą jo vyriausybės arba jai artimų organizacijų lėšomis.

Nemokamos kelionės verslo klase, apie kurias praėjusią savaitę pirmą kartą pranešė leidinys „Politico“, vyko jo departamentui dalyvaujant derybose su šia Persijos įlankos valstybe dėl oro susisiekimo susitarimo.

Žinia apie apmokamus skrydžius pasirodė tuo metu, kai ES institucijos atsidūrė dėmesio centre dėl didelio atgarsio sulaukusio skandalo Europos Parlamente, susijusio su įtariamu Kataro ir Maroko kyšininkavimu.

„Atsižvelgiant į tebesitęsiantį korupcijos skandalą, susijusį su dabartiniais ir buvusiais Europos Parlamento nariais ir ES nepriklausančiomis šalimis, trečiųjų šalių vaidmuo ir tai, kaip jos siekia daryti įtaką ES valstybės pareigūnams, kaip žinote, buvo dar kartą atidžiai išnagrinėti“, – ombudsmenė Emily O'Reilly (Emili O'Raili) rašė EK pirmininkei Ursulai von der Leyen (Urzulai fon der Lajen).

„Tai, kad Kataro vyriausybė ir jai artimos organizacijos apmoka MOVE (mobilumo ir transporto) generalinio direktorato vyriausiojo pareigūno kelionės išlaidas, kelia pagrįstų klausimų dėl galimos neteisėtos įtakos ES sprendimų priėmimui šioje srityje“, – teigė ji.

Ombudsmenė pateikė nemažai klausimų, į kuriuos ES vykdomoji institucija turi atsakyti iki birželio 3 dienos. Be kita ko, klausiama, kaip buvo suteikiami leidimai vizitams ir kaip žadama sugriežtinti su kelionėmis susijusias taisykles.

EK sakė, kad H. Hololei vizitai atrodė atitinkantys tuo metu galiojusias taisykles, tačiau ji ketina apriboti tokių kelionių leidimo laisvę.

EK atstovas spaudai Ericas Mameris (Erikas Mameris) teigė, kad bloko vykdomoji institucija, „žinoma, atsakys“ į ombudsmenės klausimus.

„Jau peržiūrime taisykles, kad griežtai apribotume atvejus, kai toks svetingumas leidžiamas“, – sakė jis.

Atsižvelgdama į gautus atsakymus, E. O'Reilly gali nuspręsti, ar pradėti tyrimą, o po to pateikti rekomendacijas.

Skandalas aplink EP, kurį žiniasklaida pavadino katargeitu, kilo gruodžio mėnesį, kai Belgijos policija sulaikė vieną aukštas pareigas užimančią EP narę, surengė reidą Briuselyje ir konfiskavo daugiau kaip 1,5 mln. eurų grynaisiais pinigais.

Tyrėjai įtaria esant kyšininkavimo schemai, pagal kurią Kataras ir Marokas pervedė pinigus ES politikams, kad šie darytų įtaką Parlamento sprendimams.

Ir Kataras, ir Marokas tvirtina, kad jie niekuo nenusižengė.

Gruodžio mėnesį EP nubalsavo už tai, kad būtų sustabdytas darbas dėl visų su Kataru susijusių teisės aktų, įskaitant oro susisiekimo paktą ir susitarimą dėl vizų režimo liberalizavimo.

Redaktorė Rūta Androšiūnaitė