Neslūgstant įtampai dėl Ukrainos, JAV dislokuoja 3 tūkst. karių Rytų Europoje

Jungtinės Valstijos trečiadienį dislokavo kelis tūkstančius karių NATO pajėgoms Rytų Europoje pastiprinti, Prancūzijos ir Vokietijos lyderiams galvojant apie keliones į Maskvą dėl Vakarų susirūpinimo invazijos į Ukrainą grėsme.

Rusijai atsisakant atitraukti 100 tūkst. karių, sutelktų prie Ukrainos sienos, 1 tūkst. Vokietijoje dislokuotų JAV karių siunčiami į Rumuniją, o 2 tūkst. pačiose JAV esančių karių skraidinami į Vokietiją ir Lenkiją.

„Kol [Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas] elgsis agresyviai, mes tikrai pasirūpinsime vėl patikinti NATO sąjungininkes Rytų Europoje, kad esame ten“, – sakė JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) po pranešimo apie karių dislokavimą.

Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Aleksandras Gruško reaguodamas sakė, kad po šio žingsnio bus sunkiau ieškoti kompromiso tarp abiejų šalių, ir JAV karių dislokavimą pavadino „destruktyviais žingsniais, didinančiais karinę įtampą ir mažinančiais galimybes politiniam sprendimui“.

Vakarų galios deda intensyvias diplomatines pastangas – ir grasina sankcijomis V. Putino aplinkos žmonėms – kad atgrasytų nuo galimos invazijos į buvusią sovietinę Ukrainą. Maskva griežtai neigia turinti tokių planų.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) trečiadienį paskelbė, kad netrukus vyks į Maskvą aptarti krizės. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) kalbėjo apie panašios kelionės galimybę, bet sakė, kad tai priklausys nuo būsimų derybų su kitais pasaulio lyderiais.

J. Bidenas ir E. Macronas trečiadienį per pokalbį telefonu pažadėjo koordinuoti savo atsaką į krizę, o Prancūzijos lyderio biuras pranešė, kad jis ketvirtadienį vakare vėl kalbėsis su V. Putinu.

Jokių JAV karių Ukrainoje

Pentagono atstovas Johnas Kirby (Džonas Kirbis) pabrėžė, kad JAV karių judėjimu siekiama pademonstruoti įsipareigojimus NATO ir kad jokie Amerikos kariai nebus siunčiami kovoti Aljansui nepriklausančioje Ukrainoje.

Tačiau tai tikriausiai nenuramins V. Putino, kaltinančio Jungtines Valstijas ir NATO siekiu „sulaikyti“ Rusiją prie jos sienų dislokuojant karių ir strateginės ginkluotės.

„Pati Ukraina yra tik įrankis šiam tikslui pasiekti“, – antradienį sakė V. Putinas, pirmą kartą po kelių savaičių pertraukos plačiau komentuodamas krizę.

V. Putinas pareikalavo garantijų, kad Ukraina nebus priimta į NATO, ir netiesiogiai pagrasino šiai buvusiai sovietinei respublikai didžiuliu kariuomenės sutelkimu.

Rusija taip pat nori, kad NATO ir JAV nedislokuotų raketų sistemų netoli jos sienų ir atitrauktų NATO pajėgas Rytų Europoje.

V. Putinas paliko galimybę derėtis ir sakė, kad studijuoja Vakarų pasiūlymus, pateiktus praėjusį mėnesį atsakant į Rusijos reikalavimus. Jis taip pat išreiškė viltį, kad „galiausiai surasime sprendimą“.

Tačiau trečiadienį telefonu kalbėdamasis su Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Borisu Johnsonu (Borisu Džonsonu) jis atkreipė dėmesį į „NATO nenorą adekvačiai reaguoti į pagrįstą Rusijos susirūpinimą“, pranešė Kremlius.

Kremlius taip pat pareiškė užsitikinęs Kinijos paramą šioje situacijoje ir teigė, kad tai bus pademonstruota per penktadienį Pekine įvyksiantį V. Putino susitikimą su prezidentu Xi Jinpingu (Si Dzinpingu).

Diplomatinės pastangos

Nyderlandų premjeras Markas Rutte (Markas Riutė) yra dar vienas Kijeve apsilankęs ir paramą Ukrainai pademonstravęs NATO šalių lyderis. Jis trečiadienį susitiko su ukrainiečių prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Po derybų V. Zelenskis sakė, kad Ukraina galvoja „tik apie taiką“, bet tvirtino, kad ji turi teisę gintis.

M. Rutte pabrėžė, kad „būtina tęsti dialogą“ tarp Rusijos ir kitų žaidėjų.

Kaip pranešė ispanų laikraštis „El Pais“, cituodamas nutekintus dokumentus, tarp Vakarų pasiūlymų Maskvai, išdėstytų NATO ir JAV praėjusio mėnesio laiškuose, yra pasiūlymai vykdyti ginklų kontrolę ir imtis priemonių pasitikėjimui skatinti, kad būtų išsklaidyta naujo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą grėsmė.

Nors garantija, kad Ukraina niekada neįstos į NATO, nebuvo pasiūlyta, JAV atsakyme, paskelbtame minėto dienraščio interneto svetainėje, siūlomi „abipusiai JAV ir Rusijos įsipareigojimai nedislokuoti Ukrainos teritorijoje puolamųjų, nuo žemės paleidžiamų raketų sistemų ir nuolatinių pajėgų su kovine misija“.

„Mes šio dokumento neskelbėme“, – sakė J. Kirby, bet nepaneigė laiško autentiškumo.

Pasak jo, tai patvirtina, kad „NATO ir jos partneriai yra vieningai pasiryžę ir atviri konstruktyviai bei rimtai diplomatijai“.

„Artėjanti“ invazija?

Keisdami formuluotes Baltieji rūmai trečiadienį paskelbė, kad Rusijos invazijos į Ukrainą nebevadins „artėjančia“, nes šiuo žodžiu leidžiama manyti, kad V. Putinas jau apsisprendė pulti.

Baltųjų rūmų atstovė spaudai Jen Psaki (Džen Psaki) praėjusią savaitę pavartojo šį terminą, bet sulaukė Ukrainos kritikos.

Įtampą tarp Maskvos ir Vakarų dar labiau padidino Rusijos ir Baltarusijos bendrų karinių pratybų planai. Vašingtonas teigia, kad Maskva rengiasi nusiųsti į Baltarusiją 30 tūkst. karių.

Rusijos gynybos ministerijos paskelbtoje filmuotoje medžiagoje matyti tankai, dideliu greičiu važiuojantys per apsnigtus laukus Baltarusijoje, ir skraidantys kovos sraigtasparniai, abiejų šalių kariškiams treniruojantis prieš vasario 10–20 dienomis vyksiančias pratybas.

NATO sveikino naują JAV karių dislokavimą. Generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sakė, jog Aljansas „darys visa, kas būtina, kad apsaugotų ir apgintų visas sąjungininkes“.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
greita uzmirso avgana tai ems putinas primins

Anonimas

Anonimas portretas
Amerikonai greitai ateina, bet labai lėtai išeina.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių