Diversantai iš užsienio

Praėjus savaitei, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė apie ukrainiečių sustabdytus Rusijos slaptųjų tarnybų planus sunaikinti Moldovą, šios prezidentė išdėstė tai, ką pavadino Maskvos sąmokslu. Sprendžiant iš Maios Sandu pareiškimo, vos 2,6 mln. turinčioje, tačiau strategiškai svarbioje vietoje esančią valstybę norėta paversti Maskvos placdarmu tolesniam Ukrainos puolimui.

„Ateinančio laikotarpio plane numatyti veiksmai, kuriuose dalyvautų karinį pasirengimą turintys diversantai, persirengę civiliais drabužiais, kurie imtųsi smurtinių veiksmų, užpultų tam tikrus valstybinius pastatus ir net paimtų įkaitų“, – per spaudos konferenciją sakė M. Sandu.

Šių veiksmų tikslas – nuversti konstitucinę tvarką ir pakeisti Kišiniovo teisėtą valdžią neteisėta.

„Šių veiksmų tikslas – nuversti konstitucinę tvarką ir pakeisti Kišiniovo teisėtą valdžią neteisėta. Dėl to mūsų šalis taptų pavaldi Rusijai, ir būtų sustabdytas Europos integracijos procesas“, – sakė prezidentė ir pabrėžė, kad Kremliaus bandymai naudoti smurtą Moldovoje nebus sėkmingi.

M. Sandu pranešė, kad spalio–gruodžio mėnesiais Moldovos policija ir žvalgybos tarnyba įsikišo į „keletą organizuoto nusikalstamumo atvejų ir sustabdė bandymus smurtauti“.

Anot M. Sandu, Rusija nori panaudoti Moldovą kare prieš Ukrainą, tačiau išsamesnės informacijos ji nepateikė. Prezidentė taip pat nurodė, kad žvalgybos tarnybos gautoje informacijoje yra, jos žodžiais, nurodymų dėl Rusijos, Baltarusijos, Serbijos ir Juodkalnijos piliečių atvykimo į Moldovą taisyklių.

„Užtikrinu jus, kad valstybės institucijos dirba, kad užkirstų kelią šiems iššūkiams ir suvaldytų situaciją“, – sakė M. Sandu. Ji teigė, kad Moldovos parlamentas turi priimti įstatymų projektų, kad žvalgybos ir saugumo tarnyba, prokuratūra „turėtų reikiamų priemonių, kurios padėtų veiksmingiau kovoti su pavojais šalies saugumui“.

Anot M. Sandu, perversmo planas remiasi keliomis vidaus jėgomis, bet, visų pirma, nusikalstamomis grupuotėmis. Ji paminėjo du Moldovos oligarchus – Ilaną Shorą ir Vladimirą Plahotniucą, kurie šiuo metu yra tremtyje. Praėjusiais metais JAV ir Jungtinė Karalystė abiem vyrams pritaikė sankcijas.

Dar gruodį Moldovos informacijos ir saugumo tarnybos vadovas Aleksandru Musteatas sakė, kad Rusija turi ketinimų pulti Moldovą. Ar pavyktų realizuoti tokius planus, esą priklauso nuo karo eigos Ukrainoje. Kaip tikėtiną galimos Rusijos operacijos laikotarpį jis minėjo sausio–balandžio mėnesius.

Protestas už pinigus

Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, Kišiniovas susidūrė su bene didžiausiais per pastaruosius dešimtmečius iššūkiais. Kaip niekad aktualus tapo Padniestrės, kurią kontroliuojanti Maskva yra pavertusi parako statine, keliamo pavojaus klausimas. Sudėtingos ekonominės situacijos akivaizdoje šaliai tenka laviruoti tarp energetinės priklausomybės nuo Rusijos ir noro vykdyti provakarietišką politiką, reikšti paramą Ukrainai. Nepaisant sudėtingos ekonominės situacijos, šalis suteikė prieglobstį šimtui tūkstančių pabėgėlių iš Ukrainos.

M. Sandu, kuriai pergalę 2020 m. vykusiuose prezidento rinkimuose atnešė emigracijoje gyvenančių Moldovos piliečių balsai, pasiryžo forsuoti integraciją į ES – pernai birželį, tą pačią dieną kaip ir Ukrainai, jai buvo suteiktas kandidatės į ES statusas.

Atsiveriant finansinės pagalbos galimybėmis, kurios skurdžiausiai Europos šaliai padėtų įveikti ne vieną kelyje į ES esančią kliūtį, Moldova turi įvykdyti struktūrinių, teisinių reformų, be kurių narystė ES neįmanoma ir kurios paprastai sukelia valstybėje papildomų įtampų.

Maskvai sumažinus dujų tiekimą, Moldova susidūrė su sunkia energijos krize. Be to, Moldovoje po Rusijos aviacijos antskrydžių Ukrainos energetikos gamyklose įvyko didžiulių elektros tiekimo sutrikimų. Padėtį sunkių socialinių problemų krečiamoje šalyje ėmė sunkinti sparčiai auganti infliacija.

Praėjusį rudenį, per patį energijos krizės piką, Moldovą taip pat sukrėtė masiniai antivyriausybiniai protestai, kuriuos organizavo populistinė, Rusijai palanki jau minėto oligarcho I. Shoro partija. Vėliau buvo atskleista, kad mitinguotojams buvo mokami pinigai.

Į perversmo planą buvo įtraukti sumaištį keliantys melagingi įspėjimai apie bombas, kibernetinės atakos, melagienų antplūdis. Visus šiuos hibridinio karo elementus Rusija panaudojo Moldovoje pernai rudenį siekdama radikalizuoti visuomenę.

Vasarį Rusija užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo lūpomis atvirai pagrasino Moldovai, kad, norėdama stoti į NATO, ji pavirsianti „antrąja Ukraina“. Iki šiol Moldova net ir Rusijos agresijos prieš Ukrainą akivaizdoje laikėsi neutralumo – jis yra užfiksuotas ir šalies Konstitucijoje.

Nauja Vyriausybė

Praėjus vos kelioms dienoms, kai apie perversmo Moldovoje planus pradėjo kalbėti Ukrainos politikai, atsistatydino Moldovos premjerė Natalia Gavrilita.

Nors abi politikės – tiek prezidentė, tiek dabar jau buvusi premjerė – yra proeuropietiškų pažiūrų, tarp jų jau kelis mėnesius buvo akivaizdi įtampa. Būta nesutarimų dėl reformų – pirmiausia ekonomikos ir kovos su korupcija srityse – įgyvendinimo spartos.

Naujuoju premjeru siūlomas prezidentės patarėjas gynybos ir nacionalinio saugumo klausimais, provakarietiškas ekonomistas Dorinas Receanas.

48 metų politikui darbas Vyriausybėje nėra naujiena. 2012–2015 m. jis vadovavo Vidaus reikalų ministerijai ir, be kita ko, pasižymėjo šalies policijos reforma. Tai, kad vadovauti ministrų kabinetui būtų skiriamas didelį prezidentės pasitikėjimą turintis asmuo, nacionalinio saugumo klausimų ekspertas, leidžia manyti, jog nuogąstavimai dėl Rusijos bandymo destabilizuoti padėtį šalyje yra itin rimti.

D. Receanas per penkiolika dienų suformuos naują vyriausybę, dėl kurios dar turės balsuoti parlamentas. M. Sandu gali kliautis savo partija „Pas“, Parlamente turinčia 63 vietas iš 101. „Mums reikia vienybės, kad išgyventume sunkų laikotarpį“, – sakė M. Sandu ir pridūrė, kad šalis su krize susidurs pakelta galva.

„Pagrindiniai naujosios vyriausybės uždaviniai yra stiprinti saugumo sektorių, atgaivinti ekonomiką ir ugdyti atsparumą žiauraus Rusijos karo prieš Ukrainą akivaizdoje“, – „Amerikos balsui“ sakė Moldovos parlamento vicepirmininkas Mihajus Popšojus.

Moldovos parlamentaras Jevgenijus Sinkevičius „Amerikos balsui“ sakė, kad ministrų kabineto pasikeitimas atspindi naujų priemonių poreikį šalies gynybos sektoriuje. „Reikia daug dėmesio skirti saugumui mūsų vyriausybėje, o tai buvo vienas iš veiksnių, paskatinusių mus pakeisti valdžią“, – sakė parlamentaras.

D. Receanas pabrėžė, kad, būdamas ministru pirmininku, vykdys pagrindinę užduotį – sieks, kad Moldovos institucijose būtų tvarka ir drausmė, įkvėpti ekonomikai naujos gyvybės, užtikrinti šalyje taiką ir stabilumą.