- Darius Mikutavičius, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
JAV prezidentui Donaldui Trumpui tai gali nepatikti, tačiau Rusiją ir Vokietiją jungiantis dujotiekis „Nord Stream 2“, tiesiamas Baltijos jūros dugnu, turėtų būti užbaigtas iki šių metų pabaigos, prognozuoja „Nord Stream 2“ operatorius.
Šią savaitę Rusijos dujų koncerno valdomas konsorciumas „Nord Stream 2 AG“ tarptautinę žiniasklaidą priėmė ant Baltijos jūros kranto įsikūrusiame Liubmino mieste, kur baigiasi jau veikiantis „Nord Stream 1“ ir būsimasis „Nord Stream 2“ dujotiekiai.
„Pagrindinės instaliacijos jau užbaigos, automatinio stabdymo mechanizmai jau įdiegti, todėl galime manyti, kad projektas bus užbaigtas iki 2019-ųjų pabaigos“, – sakė „Nord Stream 2 AG“ atstovas spaudai Jensas Muelleris.
11 mlrd. eurų vertės projektu siekiama padvigubinti rusiškų dujų srautus į didžiausią ES ekonomiką.
Projektas sukėlė nerimą dėl esą pernelyg didelės Vakarų Europos priklausomybės nuo rusiškų dujų ir dėl Maskvos spaudimo dėl Ukrainos, nes Rusijai, nutiesus „Nord Stream 2“, nebereikėtų Ukrainos kaip tranzito šalies paslaugų.
Vašingtonas ypač aršiai priešinasi „Nord Stream 2“, o D. Trumpas pernai tviteryje rašė, kad dujotiekis padarė Vokietiją Vladimiro Putino įkaite.
Tuo tarpu Vokietijos kanclerės Angelos Merkel vyriausybė, siekdama nuraminti D. Trumpą, sutarė dėl žingsnių stiprinti Vokietijos suskystintų gamtinių dujų (SGD) importą, taip pat ir iš Jungtinių Valstijų.
Artimas A. Merkel bendražygis, ekonomikos ministras Peteris Altmaieris trečiadienį tikino, kad Vokietija nuties kelią naujų SGD terminalų statybai, taip sustiprindama konkurenciją tarp skirtingų dujų importo būdų.
Tuo metu šalia pušyno Liubmino mieste Meklenburgo-Pomeranijos federalinėje žemėje Vokietijos šiaurėje šimtai statybų darbuotojų dirbo smėlingoje vamzdyno pabaigos vietoje.
Kitos darbininkų įgulos dirbo jūroje, kur 20 laivų tiesia 1230 km ilgio gelžbetonio vamzdyną per Rusijos, Suomijos, Švedijos, Danijos ir Vokietijos teritorinius vandenis.
Šis didžiulis projektas vis dar turi apeiti vieną kliūtį – Danija kol kas nesuteikė leidimo tiesti kontraversišką ir geopolitiškai jautrų vamzdyną.
„Turime priežasčių manyti, kad žalia šviesa bus uždegta jau artimiausiu metu“, – sakė J. Muelleris.
Nuo pat „Nord Stream 2“ pradžios projektas kėlė daug nesutarimų.
Projekto šalininkai sako, kad dujotiekis, per metus perpumpuojantis 55 mlrd. kubinių metrų dujų, padės užtikrinti Europos dujų tiekimą mažesnėmis kainomis. Tačiau kelios Rytų Europos šalys, tarp jų ir Lietuva, priešinasi projektui, kuris apeina šias šalis ir atima iš jų mokesčius už dujų tranzitą.
Pasak „Nord Stream 2“ projektui besipriešinančių šalių, Maskva dujotiekiu siekia izoliuoti Ukrainą.
Ukraina ilgą laiką buvo svarbiausia rusiškų dujų į Vakarų Europą tranzito šalimi, tačiau Maskvos ir Kijevo nesutarimai dėl kainų keliskart sukėlė dujų tiekimo trikdžius į kitas ES šalis.
Kijevo ir Maskvos santykiai ypač subjuro po 2014 m., kai buvo nuverstas prorusiškas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius, o Rusija aneksavo Krymo pusiasalį ir inicijavo karą Rytų Ukrainoje.
Kartu su planuojamu „TurkStream“ dujotiekiu Juodojoje jūroje, „Nord Stream 2“ galėtų leisti Rusijai visiškai apeiti Ukrainą.
Tuo tarpu A. Merkel tikino, kad „Nord Stream 2“ yra „grynai ekonominis projektas“, tačiau taip pat pabrėžė užtikrinsianti, kad Ukrainos interesai būtų ginami.
Europos Komisijos (EK) duomenimis, trečiąjį 2018 m. ketvirtį vamzdynais Ukrainoje vis dar tekėjo 48 proc. visų į Europą patenkančių rusiškų dujų. „Nord Stream 2“ operatorius tvirtina, kad taip ir liks – Ukraina išliks tranzito šalimi.
„Paprasta matematika“, – sakė J. Muelleris, teigdamas, kad „Nord Stream 2“ dujotiekiu tekės daugiausia 55 mlrd. kub. m dujų per metus, o to nepakaks visiškai pakeisti per Ukrainą perleidžiamų rusiškų dujų.
Tačiau Jungtinės Valstijos nėra sužavėtos šiais „Nord Stream 2“ projekto vystytojų pareiškimais. JAV ambasadorius Vokietijoje Richardas Grenellis sausį įspėjo, kad bendrovėms, vykdančioms veiklą Rusijos energetikos eksporto dujotiekiais sektoriuje, yra kilusi JAV sankcijų grėsmė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Beveik 1,5 mln. eurų per tris dienas: slovakai renka pinigus Ukrainai
Kelios Slovakijos organizacijos pradėjo lėšų rinkimo kampaniją „Amunicija Ukrainai“, per tris dienas surinkta beveik 1,5 mln. eurų. ...
-
V. Zelenskis susitiko su žydų organizacijų atstovais1
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su judėjų organizacijų atstovais ir žydų mokyklos mokiniais ir padėkojo visai žydų bendruomenei už paramą Ukrainai kovoje už laisvę. ...
-
Šveicarija nepritaria prisijungimui prie darbo grupės Rusijos oligarchų pinigams susekti1
Šveicarijos parlamentarai trečiadienį atmetė pasiūlymą, kad jų šalis prisijungtų prie Didžiojo septyneto (G-7) darbo grupės rusų oligarchų pinigams susekti ir areštuoti po Rusijos invazijos į Ukrainą. ...
-
O. Scholzas tikisi NATO šalyse rasti Ukrainai šešias „Patriot“ sistemas
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, jog Berlynas deda pastangas, kad „NATO kontekste“ Ukrainai būtų surastos šešios „Patriot“ oro gynybos sistemos, be tos, kurią Vokietija jau pažadėjo perduoti Kyji...
-
„Google“ atleido 28 darbuotojus, protestavusius dėl įmonės sutarties su Izraeliu
Po trikdančio sėdimojo protesto dėl „Google“ sutarties su Izraelio vyriausybe šis technologijų milžinas atleido 28 darbuotojus, ketvirtadienį pranešė „Google“ atstovas. ...
-
Lenkijoje sulaikytas vyras, įtariamas padėjęs Rusijai planuoti pasikėsinimą į V. Zelenskį4
Lenkijoje sulaikytas vyras, įtariamas padėjęs Rusijos žvalgybos tarnyboms planuoti pasikėsinimą į Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, ketvirtadienį pranešė lenkų ir ukrainiečių prokurorai. ...
-
NATO vadovas: Ukrainai skubiai reikalinga oro gynyba
Ketvirtadienį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas per Didžiojo septyneto (G7) užsienio reikalų ministrų susitikimą Italijos Kaprio saloje pareiškė, kad Ukrainai „skubiai ir būtinai reikia daugiau oro gynybos“. ...
-
JT vadovas perspėja: Viduriniai Rytai atsidūrė ant plataus regioninio konflikto slenksčio2
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) ketvirtadienį nupiešė niūrų padėties Viduriniuose Rytuose vaizdą, perspėdamas, kad dėl karo Gazos Ruože ir Irano išpuolio prieš Izraelį kyla...
-
E. Macronas penktadienį Paryžiuje surengs derybas su Libano premjeru ir kariuomenės vadu
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) penktadienį Paryžiuje susitiks su Libano ministru pirmininku Najibu Mikati (Nadžibu Mikačiu) ir kariuomenės vadu Josephu Aounu (Džozefu Aunu), skelbia prezidentūra. ...
-
Žurnalas „Time“ įtraukė J. Navalnają į įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašą9
JAV žurnalas „Time“ įtraukė kalėjime mirusio Rusijos opozicijos politiko Aleksejaus Navalno našlę Juliją Navalnają į įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašą ir paskelbė pirmą išsamų jos interviu, rašo rus...