Naftos rinkoje – nauji sukrėtimai: tai istorinis momentas

1 l degalų dabar kainuoja gerokai daugiau nei prieš Rusijos pradėtą karą, bet ir ne po 2 eurus, kaip buvo vasarą. Šiandien naftos rinkoje – nauji sukrėtimai.

„Pasiekėme atsiribojimą nuo rusiškos naftos ir jos produktų. Manau, tai istorinis momentas“, – akcentavo Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega.

Uždrausta į ES plukdyti rusišką naftą laivais. Didelio poveikio Europai nežadama.

„Tai yra apie 10 proc. visos žaliavinės naftos importo į Europą. Tai nebėra daug, nėra didelės problemos, nes alternatyvų yra“, – pažymėjo SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Vakar įsigaliojo dar viena sankcija – septynios didžiausios pasaulio ekonomikos ir Australija sutarė, kad rusams už naftą bus galima mokėti ne daugiau kaip 60 dolerių už barelį.

„Tai labai efektyvi priemonė, dėl to Rusijos reakcija į šias lubas buvo santykinai labai stipri“, – sakė „Orlen Lietuva“ pardavimų ir plėtros vadovas Ričardas Morkvėnas.

Lietuva ragino įvesti gerokai mažesnes kainų lubas.

„Ar ES kartu su G7 valstybėmis ir Australija suderintas sprendimas bus pakankamai veiksmingas ir ar būtent tokia leistina rusiškos naftos kaina reikšmingai sumažins Kremliaus režimo galimybes finansuoti karinę agresiją prieš Ukrainą, paaiškės praėjus tam tikram laikui“, – sakė prezidentas Gitanas Nausėda.

Pavyzdžiui, rusai savo noru parduoda naftą už panašią kainą kaip Vakarų įvestos lubos – po 64 dolerius. Tačiau rusai nebegalės diktuoti kainų.

„Kinija, Indija, kitos šalys galėtų išsiderėti mažesnę kainą ir kad kentėtų Rusija. Tik klausimas politinis – ar Rusija pardavinės už žemesnę kainą?“ – retoriškai klausė SEB ekonomistas.

Rusai svaidėsi grasinimais, kad nebūtų kainų lubų jų naftai, dabar sako, jog jokių problemų.

„Rusijos ekonomika turi visą reikiamą potencialą visiškai patenkinti visus reikalavimus karinei operacijai. Tokios priemonės mūsų nepaveiks“, – sakė Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas.

Tačiau didžiausi sukrėtimai degalų rinkoje dar laukia po Naujųjų. Sausį rusiška nafta nebegalės į Europą patekti vamzdynais.

„Bus gana stiprus sukrėtimas visai Europai, nes reikės pakeisti vamzdynais gaunamą naftą – apie 75 proc. naftos kažkokių tiekimu iš jūros – tai nelengva“, – dėstė R. Morkvėnas.

Europos galimybes gauti daugiau naftos laivais gali sunkinti Kinija. Kinai, atrodo, kad atsisako savo vis dar taikomų labai griežtų COVID-19 ribojimų. Kinų pramonė gali vėl šauti į priekį ir jiems reikės daug naftos.

„Jeigu Kinija tikrai atlaisvins COVID-19 pandemijos suvaržymo gniaužtus ir padidės vartojimas, iš karto pakels tiek degalų, tiek naftos kainas“, – neišvengiamus pakilimus akcentavo R. Morkvėnas.

Kitas ir galbūt didžiausias iššūkis Europos laukia vasarį.

Kas bus su dyzelino kainomis vasarį ir kovą, tai išliekantis stiprus nerimo šaltinis.

„Dyzelinas turės išskirtinę dinamiką vien dėl trūkumo“, – pažymėjo R. Morkvėnas.

Nuo vasario bus draudžiama iš Rusijos į Europą tiekti ir jau pagamintus degalus. Europa iš Rusijos vis dar perka didelius kiekius dyzelino, kai kuriais mėnesiais – net daugiau nei iki karo.

„Kas bus su dyzelino kainomis vasarį ir kovą, tai išliekantis stiprus nerimo šaltinis“, – teigė T. Povilauskas.

„Orlen Lietuva“ užtikrina, kad Lietuvoje dyzelino netrūks. Kitose Europos šalyse gali būti ir deficitas.

„Europa neturi pakankamų pajėgumų pasigaminti reikiamą dyzelino kiekį. Ji priklausoma nuo importo ir pardavėjai diktuos kainą, nes rinkoje bus trūkumas“, – įspėjo R. Morkvėnas.

Anot EK, sankcijų įsigaliojimas pusmečiui tam ir buvo atidėtas, kad Europa pasiruoštų.

„Pakankamai buvo laiko, kad prisitaikytų ir su trūkumu ES neturėtų susidurti“, – akcentavo M. Vaščega.

ES Rusijai ir Baltarusijai ruošia naują sankcijų paketą – jau devintą.