- Raimondas Čiuplys, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Baltarusių užsienio reikalų ministras Vladimiras Makėjus šeštadienį pareiškė, kad Minskas ir Vašingtonas aktyviai aptaria pagarbą žmogaus teisėms, siekdami labiau suderinti pozicijas šiuo klausimu.
„Vedame su JAV aktyvų dialogą žmogaus teisių klausimais. Šis dialogas nėra vedamas tik vardan dialogo: aptariami konkretūs klausimai ir problemos, ruošiamos konkrečios priemonės padėčiai šioje srityje pagerinti“, – sakė jis Minske per bendrą spaudos konferenciją su JAV valstybės sekretoriumi Mike'u Pompeo (Maiku Pompėjumi).
V. Makėjaus teigimu, ši tema buvo išsamiai aptarta per jųdviejų derybas, įvykusias anksčiau šeštadienį.
„Padėtis nėra įšaldyta – ji nuolat kinta. Esu įsitikinęs, kad palaipsniui bus derinamos pozicijos, dėl kurių vis dar nesutariame. Tai padės mums išspręsti likusius probleminius mūsų santykių aspektus“, – sakė užsienio reikalų ministras.
„Šiuo atžvilgiu Baltarusija galbūt nėra absoliučiai ideali šalis. Suprantame, kad turime įgyvendinti tam tikras reformas vienoje ar kitoje srityje, įskaitant žmogaus teisių gerinimą. Ir mes tai darome“, – tvirtino V. Makėjus.
Jis pabrėžė, kad Baltarusija vadovaudamasi JT rekomendacijomis paruošė nacionalinį žmogaus teisių planą, kuris esą įgyvendinamas padedant daugybei nevyriausybinių organizacijų.
M. Pompeo: JAV suinteresuota, kad Baltarusija išliktų nepriklausoma
JAV valstybės sekretorius šeštadienį pareiškė, kad Vašingtonas yra pasirengęs palaikyti Baltarusijos suverenitetą ir nepriklausomybę.
„Ketiname ir toliau dirbti, kad Baltarusija būtų suvereni ir nepriklausoma. Aš suprantu, kad to ir norite“, – šeštadienį Minske per susitikimą su Baltarusijos prezidentu Aleksandru Lukašenka sakė M. Pompeo.
Diplomatijos vadovas ragino siekti „realios pažangos“ Baltarusijos ir JAV santykiuose.
Per susitikimą tviskančiuose Nepriklausomybės rūmuose Minske M. Pompeo sakė A. Lukašenkai, kad šio susitikimo reikėjo laukti „per ilgai“ ir pridūrė, kad Vašingtonas norėtų kurti su Baltarusija glaudesnius ryšius.
„Esame tikri, kad kartu galime pasiekti realios pažangos kiekvienoje mūsų santykių dimensijoje“, – pridūrė jis.
Pasak M. Pompeo, Vašingtonas nesiekia versti Minsko rinktis tarp Vakarų ir Rusijos.
„Palaikote ilgalaikius [santykius] su Rusija, tačiau mes nekalbame apie pasirinkimą tarp mūsų ir jų“, – pažymėjo JAV diplomatijos vadovas.
Sekretorius taip pat pareiškė, kad Vašingtonas sveikina Baltarusijos pastangas kovojant su terorizmu.
„Vertiname jūsų pastangas šia linkme ir tikimės, kad galime toliau plėtoti mūsų santykius šiuo atžvilgiu“, – pabrėžė jis.
Tuo metu autoritariškas A. Lukašenka sakė M. Pompeo, jog „labai gerai, kad surizikavote atvykti į Minską po įvairių nesusipratimų tarp Baltarusijos ir JAV“.
M. Pompeo apsilankė Minske per savo kelionę užsienyje, prasidėjusią sausio 29 dieną ir truksiančią iki vasario 4-osios. Jis jau lankėsi Didžiojoje Britanijoje ir Ukrainoje, o po vizito Baltarusijoje nuvyks į Kazachstaną ir Uzbekistaną. Valstybės sekretorius turėjo išvykti šios kelionės sausio pradžioje, bet ji buvo atidėta dėl paaštrėjusios padėties Vidurio Rytuose.
M. Pompeo yra aukščiausio rango JAV pareigūnas, apsilankęs Baltarusijoje nuo šio šimtmečio pradžios. Jo pirmtakas Jamesas Bakeris (Džeimsas Beikeris) viešėjo Baltarusijoje 1991 metais, o dar po trejų metų į Minską su vienos dienos vizitu buvo atskridęs JAV prezidentas Billas Clintonas (Bilas Klintonas).
Baltarusijos sostinėje pernai rugpjūtį taip pat viešėjo tuometis JAV nacionalinio saugumo patarėjas Johnas Boltonas (Džonas Boltonas). Su juo susitikęs A. Lukašenka pareiškė, kad jo šalis pasirengusi pradėti santykius su Vašingtonu „nuo naujo lapo“ ir pavadino J. Boltono vizitą istoriniu.
Vėliau, rugsėjo mėnesį, į Minską atvyko JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas politiniams reikalams Davidas Hale (Deividas Heilas). Tuomet abi šalys pareiškė nusprendusios atkurti diplomatinius santykius ambasadorių lygiu.
Pastaraisiais metais Minskas ir Vašingtonas palaipsniui mezgė aukšto lygio kontaktus. Tuo pačiu metu Jungtinės Valstijos tebetaiko sankcijas baltarusių naftos koncernui „Belneftechim“.
JAV įvedė sankcijas Baltarusijai 2006–2008 metais už žmogaus teisių pažeidimus ir demokratijos varžymą. Abi šalys atšaukė savo ambasadorius ir iki minimumo sumažino atstovybių darbuotojų skaičių. Vėliau abiejų šalių misijoms pradėjo vadovauti žemesnio rango pareigūnai – reikalų patikėtiniai.
Dabar Vašingtonas sako norįs „normalizuoti“ ryšius su Minsku, o A. Lukašenka siekia atsvaro santykiams su didžiąja kaimyne Rusija – Minsko pagrindine sąjungininke ir energijos išteklių tiekėja.
Tačiau Maskva pageidauja dar labiau padidinti savo įtaką Baltarusijai.
Rusiją ir Baltarusiją sieja formali sąjunga, jos glaudžiai bendradarbiauja prekybos ir gynybos srityse, bet Kremlius ragino pereiti prie dar glaudesnės integracijos.
A. Lukašenka savo ruožtu priešinosi visaverčiam šalių suvienijimui, o pastaruoju metu taip pat stengėsi sumažinti beveik visišką Baltarusijos priklausomybę nuo rusiškos naftos.
M. Pompeo sakė, kad ilgai trukusi Baltarusijos diplomatinė izoliacija turėtų greitai baigtis.
„Neilgai trukus čia turėsime savo ambasadorių“, – kalbėjo jis.
Sankcijas, nuo 2006 metų skelbtas Baltarusijai už „fundamentaliai nedemokratiškus rinkimus“, taip pat politinius persekiojimus, areštus ir disidentų dingimus, Vašingtonas 2016-aisiais pradėjo švelninti, bet dar nėra visų jų atšaukęs.
M. Pompeo ragino „didžiąsias Amerikos verslo įmones“ kurti stipresnius ekonomikos ryšius su Baltarusiją ir vadino šią šalį „puikia galimybe“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
ES pradeda tyrimą dėl Kinijos medicinos prietaisų rinkos
Europos Sąjunga (ES) pradėjo tyrimą dėl Kinijoje vykdomų medicinos prietaisų viešųjų pirkimų, trečiadienį skelbiama ES oficialiajame leidinyje. ...
-
Didžiosios Britanijos žvalgyba: dezertyravimas iš Rusijos kariuomenės pasiekė rekordinį lygį
Mobilizuotųjų dezertyravimas iš Rusijos kariuomenės pasiekė rekordinį lygį. Daugiausia dezertyrų užregistruota Maskvos srityje. ...
-
Vokietijos laikraštis svarsto apie Lenkijos vaidmenį atblokuojant JAV pagalbą Ukrainai
Remiantis antradienio vakarą Vokietijos dienraščio tinklalapyje paskelbtu straipsniu, Rusijai užpuolus Ukrainą Lenkija tapo priešakinės linijos valstybe ir itin svarbia NATO nare. ...
-
Kinija: JAV karinė parama Taivanui didina konflikto pavojų
Trečiadienį Kinija perspėjo, kad JAV karinė parama Taivanui tik padidino „konflikto pavojų“ sąsiauryje. Ji reagavo į JAV Kongreso patvirtintą 8 mlrd. JAV dolerių karinę paramą salai. ...
-
Per pirmąjį oficialų vizitą Vokietijoje R. Sunakas aptars su kancleriu O. Scholzu saugumą Europoje
Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Rishi Sunakas trečiadienį lankysis Berlyne, pirmą kartą nuo tada, kai prieš pusantrų metų pradėjo eiti pareigas. ...
-
D. Trumpas Niujorke susitiko su buvusiu Japonijos ministru pirmininku
Donaldas Trumpas antradienį Niujorke susitiko su buvusiu Japonijos ministru pirmininku Taro Aso, tęsdamas šešėlinę respublikonų diplomatiją ir kampaniją, siekdamas per rinkimus lapkritį grįžti į Baltuosius rūmus. ...
-
Šiaurės Korėjos ekonominė delegacija lankosi Irane
Šiaurės Korėjos ekonominė delegacija išvyko iš Pchenjano į Iraną, trečiadienį pranešė šios branduolinius ginklus turinčios šalies valstybinė žiniasklaida. Tai - retas vizitas, pasak analitikų, keliantis sus...
-
Šiaurės Makedonijoje prasidėjo pirmas prezidento rinkimų turas
Šiaurės Makedonijos gyventojai trečiadienį pradėjo balsuoti pirmame prezidento rinkimų ture. ...
-
JAV Kongresas priėmė „TikTok“ uždraudimą numatantį įstatymo projektą
JAV Senatas antradienį pritarė įstatymo projektui, kuriuo itin populiarus socialinis tinklas „TikTok“ būtų priverstas atsiskirti nuo savo patronuojančiosios bendrovės „ByteDance“ Kinijoje arba būtų uždrausta Jungtinėse Valsti...
-
Britų premjeras: Lenkija ir JK stiprina Europos saugumą1
Lenkija ir Jungtinė Karalystė kuria Europos saugumą, antradienį pareiškė britų premjeras Rishi Sunakas (Rišis Sunakas), Varšuvoje susitikęs su Lenkijos kolega Donaldu Tusku ir aptaręs abiejų valstybių santykių stiprinimą. ...