A. Merkel atsiriboja nuo E. Macrono vizijos Europai

  • Teksto dydis:

Nepraėjus nė dviems mėnesiams po naujos Prancūzijos ir Vokietijos bendradarbiavimo sutarties pasirašymo kanclerės Angelos Merkel ir prezidento Emmanuelio Macrono (Emanuelio Makrono) nuomonės apie Europos ateitį išsiskyrė, artėjant gegužę vyksiantiems Europos Parlamento rinkimams.

Vokietijos vyriausybės vadovė Angela Merkel pirmadienį išreiškė pritarimą savo tikėtinos įpėdinės, Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) lyderės Annegret Kramp-Karrenbauer (Anegret Kramp-Karenbauer), išdėstytoms mintims dėl Europos Sąjungos pertvarkymo, prieštaraujančioms E. Macrono vizijai.

Iš šių siūlymų aštriausias diskusijas kelia raginimas paskirti bendrą ES atstovą prie Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje (JTST), kur Prancūzija yra viena iš penkių nuolatinių narių.

A. Merkel teigimu, atstovavimas visam blokui šioje tarptautinėje institucijoje „yra labai gera ateities koncepcija“, galinti padėti „suvienyti europiečių balsus“.

Vokietija jau daugelį metų siekia tapti JTST nuolatine nare. Šį statusą dabar turi Antrąjį pasaulinį karą laimėjusios galybės – Jungtinės Valstijos, Rusija, Kinija, Didžioji Britanija ir Prancūzija.

„Faktas, kad Prancūzija skeptiškai vertina (siūlymą dėl) bendros Europos vietos JT, yra gerai žinomas“, – pridūrė kanclerė, kalbėdama per spaudos konferenciją su Latvijos ministru pirmininku Krišjaniu Kariniu.

A. Kramp-Karrenbauer, dažnai įvardijama AKK, šeštadienį paskelbtame straipsnyje ragina siekti didesnės Europos vienybės, ypač saugumo srityje – pavyzdžiui, ateityje pastatyti bendrą ES lėktuvnešį.

Vis dėlto AKK – A. Merkel kruopščiai parinkta įpėdinė, besitikinti CDU triumfo per kitus rinkimus Vokietijoje – nepritaria tam tikroms E. Macrono pozicijoms, ypač dėl ES valstybių skolų apjungimo ir socialinių garantijų politikos derinimo.

Ji taip pat siūlo, kad Europos Parlamentas posėdžiautų tik Briuselyje ir atsisakytų Prancūzijos rytiniame Strasbūro mieste kas mėnesį šaukiamų papildomų sesijų, kurias ji vadina „anachronizmu“.

„Nejudame į priekį“

Pagrindinėms Europos projekto varomosiomis jėgomis tradiciškai laikomos Vokietija ir Prancūzija sausio pabaigoje pasirašė sutartį dėl plataus bendradarbiavimo.

Kaip bebūtų, A. Merkel ir E. Macronas priklauso skirtingiems politiniams blokams, besivaržantiems per Europos Parlamento rinkimus.

E. Macrono partija „Respublika, pirmyn!“ (Le Republique En Marche, LREM) užėmė bendrą poziciją su su liberalais, o A. Merkel partija CDU rinkimų kampaniją vykdo su konservatyviąja Europos liaudies partija (EPP).

Ilgametė vokiečių kanclerė, paskelbusi, kad 2021 metais baigusi savo dabartinę kadenciją nesieks būti perrinkta, pirmadienį daugiausiai išreiškė pritarimą AKK pagrindinėms mintims.

A. Merkel atstovas Steffenas Seibertas (Štefenas Zeibertas) per spaudos konferenciją pabrėžė, kad AKK planai Europai „dera su kanclerės mintimis“.

A. Kramp-Karrenbauer taip pat nepritaria E. Macrono raginimui Europos mastu koordinuoti minimalių atlyginimų dydžius. Ji įsitikinusi, kad „socialinių garantijų ir minimalių atlyginimų europeizacija būtų neteisingas kelias“.

Prancūzijos vyriausybės atstovas Benjaminas Griveaux (Benžamenas Grivo) savo ruožtu paaiškėjusių nuomonių skirtumų nesureikšmino ir pabrėžė, kad nesutariama tik dėl trijų dalykų: ES atstovavimo JT, minimalių atlyginimų sistemos ir Europos Parlamento sesijų.

Tuo metu prancūzų Europos reikalų ministrė Nathalie Loiseau (Natali Luazo), duodama interviu dienraščiui „Le Monde“ ir kitiems Prancūzijos leidiniams, kiek atviriau kritikavo Vokietijos lyderių pozicijas.

„Nuolat girdžiu, kad neturėtumėm jungti (ES šalių kredito) rizikos; tai reiškia, kad nejudame į priekį ir nieko nekeičiame“, – pareiškė ji.

Austrijos kancleris sukritikavo siūlymus

Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas (Sebastianas Kurcas) antradienį pareiškė, kad skeptiškai vertina Prancūzijos prezidento siūlymus dėl esminio Europos Sąjungos pertvarkymo.

„Esama ir tokių siūlymų, kuriuos atmetame“, – pareiškė jis vokiečių radijui „Deutschlandfunk“, pavadindamas dalį E. Macrono minčių „utopinėmis“ ir „pavojingomis“.

S. Kurzas pabrėžė, kad siūlymas Europos mastu koordinuoti minimalių atlyginimų dydžius savaime yra gera, bet jo „iš esmės neįmanoma“ įgyvendinti atsižvelgiant į skirtingas pragyvenimo išlaidas ir gyvenimo lygius įvairiose ES šalyse.

Austrijos lyderis pridūrė, jog palaiko Vokietijos valdančiosios partijos, Krikščionių demokratų sąjungos (CDU), kuriai priklauso kanclerė A. Merkel, išdėstytą poziciją dėl E. Macrono siūlymų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

beda

beda portretas
ne valstybese,bet ju sajungoje,kur vienos diktuoja savo salygas silpnesnioms ,kurios negali laisvai reiksti savo noru ir vystytis sava valia,beda sajunga ir jos medinis euras.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių