A. Lukašenka numatė scenarijus Baltarusijai: kas būtų, jei jis mirtų arba žūtų?

Kokie yra scenarijai Baltarusijai. To LNK žurnalistai klausė VU TSPMI politologės Dovilės Jakniūnaitės.

„Nežinau, kiek mūsų politikai galvoja ar negalvoja, bet, tikiu kad S. Cichanouskajos ofisas jau turi strategiją tokiu atveju. Jei galvojant iš analitinės pusės, reikėtų pastebėti formalų aspektą ir neformalius – kovos dėl valdžios. Tai, iš formaliosios pusės, įdomu atkreipti dėmesį į tai, kad A. Lukašenka, neseniai pakeitęs konstituciją, numatė, kas galėtų būti, jo mirties atveju, laikinai einantis prezidento pareigas, tai – dabartinė Baltarusijos aukščiausių parlamentinių rūmų vadovė. Numatytas formalus žmogus, kuris galėtų užtikrinti valdžios perdavimą. Klausimas, ar tokiu būdu tas procesas įvyktų, ar neįvyktų, bet procedūra yra numatyta ir žinoma. Dar naujas dalykas, atsiradęs su nauja konstitucijos pataisa, – kas būtų, jei A. Lukašenka mirtų ne natūralia mirtimi. Tokiu būdu valstybėje būtų įvesta karo padėtis. Šia prasme, tai – labai įdomus sprendimas ir, šiuo atveju, A. Lukašenka susikūrė saugiklį sau ir savo šeimai, galima sakyti, apsaugantį nuo tragiško pasikeitimo. Tai – formalioji dalis. O ne formalia prasme, tai, žinoma, kad mes nežinome, ar yra ir kas numatyta būti galimais A. Lukašenkos įpėdiniais. Yra spekuliuojama, kad projektuojamas vyresnysis A. Lukašenkos sūnus Viktoras Lukašenka, kuris, sakoma, kad yra gerbiamas tarp aukštų valstybės tarnautojų. Kai kas dabartinio premjero pavardę mini, bet reikia suprasti, kad mes kaip ir Rusijos, taip ir Baltarusijos režimo atveju, labai prastai žinome vidines politinio elito kovas ir sprendimus – kokie pasiruošimai vyksta, nors, nepaisant to, kad esame šalia“, – kalbėjo ji.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kas paprastai būna, kai tokio lygio diktatorius, kuris kontroliuoja visą valdžios ir ne tik valdžios vertikalę, netikėtai dingsta iš valdžios arba dingtų, jei mes kalbėtume spekuliatyviai, nes nežinome, kaip pasibaigs šita jo liga.

– Galimi du scenarijai. Vienas yra tiesiog kontroliuojamas valdžios perėmimas, kur yra sugalvotas mechanizmas ir daugiau mažiau sistema yra pasiruošusi perimti įpėdinį. Kitas scenarijus, kad į diktatoriaus mirtį būtų pažiūrima kaip į galimybių langą – daug daugiau žmonių pradėtų save įsivaizduoti tame poste arba grupuočių, kurios norėtų kontroliuoti valstybę, ir, tokiu būdu, atsiranda galimybės teokratiniams judėjimams, įvairiausiems protestams ir liūdnesniems scenarijams, kaip pavyzdžiui, vidinės ginkluotos kovos ir panašiai. Vienas iš pagrindinių lūkesčių yra tas, kad diktatoriaus mirtis atvers galimybių langą demokratinėms jėgoms.

– Ar tai nėra per daug naivūs siekiai? Suprantu, kad jie – kilnūs, bet ar jie yra realūs?

– Trečiasis elementas – jei vyks judėjimai, kaip reaguos Rusija? Be jos – joks scenarijus neįmanomas. S. Cichanouskajos ofisas viešai kalba apie optimistinį scenarijų, darant prielaidą, kad Rusija mažai kištųsi. Mes iš tiesų neturime atsakymo, kiek ir kokiu mastu Rusija yra pajėgi, jei 2023 metais įvyksta A. Lukašenkos mirtis, ir pasiruošusi kištis į politinį procesą Baltarusijoje. Viena iš pagrindinių prielaidų, kurią daro nemažai Baltarusijos stebėtojų, – pripažįsta, kad Baltarusijos visuomenė nėra antirusiška. Ir mums reikia turėti mintyje, kad bet kuris naujas Baltarusijos vadovas nepradės skelbti, kad: atvesime į Vakarus Baltarusiją, ji bus vakarietiška. Reikės balansuoti tarp dalies Baltarusijos visuomenės, kuri nežiūri į Rusiją priešiškai.