Latvijos mokyklose – ugdymas tik latvių kalba, Rusija protestuoja

  • Teksto dydis:

Latvijos prezidentas Raimondas Vėjuonis pasirašė švietimo įstatymų pataisas, numatančias, kad šalies vidurinėse mokyklose per kelerius metus bus pereita prie mokymo tik latvių kalba, sakoma pranešime, pirmadienį paskelbtame valstybės oficialiajame leidinyje.

Prezidento atstovės spaudai pareigas einanti Kristynė Kliaveniecė sakė naujienų agentūrai BNS, kad R. Vėjuonis laikosi nuomonės, jog vidurinėms mokykloms perėjus prie mokymo latvių kalba visiems moksleiviams bus užtikrintas kokybiškas išsilavinimas ir suteikta galimybė mokytis ir dirbti Latvijoje.

„Visuomenės taps labiau susitelkusi, o valstybė – stipresnė“, – atstovė citavo prezidento žodžius.

„Vaikai visada turės galimybių mokytis dalykų, susijusių su etninių mažumų tapatybe ir kultūra, išsaugoti savo šaknis ir visokeriopai vystyti savo asmenybę, taip pat pagrindinėse ir pradinėse mokyklose reikšmingos dalies dalykų mokytis gimtąja kalba“, – aiškino R. Vėjuonis.

Pasak valstybės vadovo, kiekviena šalis privalo ginti savo piliečius, todėl Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškimus, kad Latvijos mokyklų kalbos reforma pablogins dvišalius santykius, gali komentuoti tik pati Rusija.

Anksčiau Latvijos prorusiška Santarvės partija pateikė prezidentui R. Vėjuoniui apeliaciją, prašydama vetuoti šias pataisas.

Latvijos Saeima kovo 22 dieną paskutiniuoju svarstymu priėmė Švietimo įstatymo ir Įstatymo dėl bendrojo ugdymo pataisas, pagal kurias 2019–2020 mokslo metais tautinių mažumų mokyklose vidurinio ugdymo pakopoje bus pradėtas laipsniškas perėjimas prie ugdymo latvių kalba.

Pataisos numato, kad nuo 2019 metų rugsėjo 1-osios iki 2021 metų rugsėjo 1-osios visose valstybinėse mokyklose bus laipsniškai pereita prie ugdymo latvių kalba.

Darželiuose, pradedant nuo 5 metų amžiaus vaikų, naujos švietimo gairės bus įdiegtos 2019–2020 mokslo metais, siekiant užtikrinti didesnį latvių kalbos vaidmenį ugdymo procese.

2019–2020 mokslo metais pagal naują dvikalbio ugdymo modelį 1–6 klasėse mažiausiai 50 proc. dalykų turės būti mokomi latvių kalba, o 7–9 klasėse – 80 proc. mokomųjų dalykų. Baigiamieji 9 klasės egzaminai bus laikomi tik latvių kalba.

2020–2021 mokslo metais visi bendrojo ugdymo dalykai 10-oje ir 11-oje klasėse jau bus mokomi tik latvių kalba, tačiau tautinių mažumų vaikams bus užtikrinta galimybė toliau mokytis gimtosios kalbos ir literatūros, taip pat gimtąja kalba mokytis su jų kultūra bei istorija susijusius dalykus.

Pradedant 2021–2022 mokslo metais, visi 10–12 klasių moksleiviai visus dalykus jau turės mokytis latvių kalba, užtikrinant tautinių mažumų vaikams galimybę toliau mokytis gimtosios kalbos ir literatūros, taip pat gimtąja kalba mokytis su jų kultūra bei istorija susijusius dalykus.

Maskva protestuoja

Maskva savo ruožtu griežtai pasmerkė šias Latvijos parlamento priimtas pataisas ir perspėjo, kad dvišaliai santykiai pablogės.

Kovo 26-ąją paskelbtame pareiškime Rusijos užsienio reikalų ministerija pridūrė, kad už šį pablogėjimą bus visiškai atsakinga Ryga.

„Oficialioji Ryga turi suprasti, kad savo nedraugiškais veiksmais ji ir toliau sunkina dvišalius santykius, ir už tai visiškai atsakinga Latvija“, – savo svetainėje komentavo Rusijos URM.

Ministerijos pareiškime teigiama, kad Latvijos valdžia ignoruoja masinius protestus, rusakalbių kreipimąsi į šalies prezidentą bei didžiausias tarptautines žmogaus teisių organizacijas, taip pat įstatymo pataisas, siūlomas rusų kalba ugdančių Latvijos mokyklų rėmimo asociacijos, sakė ministerija.

Jos teigimu, Latvija imasi skandalingų priemonių, prisidengdama „veidmainiškais šūkiais“, argumentuodama, kad šie sprendimai yra nukreipti „vaikų ir jų tėvų“ naudai ar net priimami „jiems paprašius“. Maskva pareiškė, kad šie žingsniai neturi nieko bendra su Latvijos tautinių mažumų teisių gerbimu ir kad šios priemonės tęsia „diskriminacinę politiką, kurią 25 metus vykdo Latvija, siekdama nutautinti rusakalbius gyventojus“.

Latvijos politika šioje srityje, grindžiama „integracija“ ir „valstybinės kalbos stiprinimu“, pažeidžia daugiau nei trečdalio šalies gyventojų teisėtus interesus ir tarptautiniu mastu pripažintas tesės, rašo Rusijos užsienio reikalų ministerija.

Institucija taip pat išreiškė viltį, kad tarptautinės organizacijos nešališkai įvertins šį Rygos žingsnį.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Juokdariai rašistai

Juokdariai rašistai portretas
Faktas tas, kad Rusijoje kas treji metai vietinių gyventojų sumažėja po tiek, kiek jų gyvena Latvijoje. Abortų daryme, alkoholizme, narkomanijoje ir savižudybių statistikoje Rusija pirmauja pasaulyje. Bet vietoj to, kad kviestųsi iš nedraugiškų (tokių kaip Latvija) valstybių savo ruselius į Didžiąją Tėvynę, jie geriau garsiai los, grasins kaimynams ir vers savo žmones emigruoti į visokias suomijas, vokietijas ir amerikas, kur anie turi vargti bei džiūti maitindamiesi hamburgeriais ir negaudami pakankamai atsigerti degtinės...

saulius

saulius portretas
Kaip jau suprantame, ir Latviams ir visam pasauliui, jau visiškai nusišikti, ant ruskio nuomonės. ruskio žodis nebeturį jokios vertės.

Nezabitauskas

Nezabitauskas portretas
Nesuplakime skirtingų dalykų. Rusai Lietuvoje, išskyrus sentikius, yra invazinė rūšis. Vilniaus krašto "lenkai" - autochtonai, tikrų tikriausi lietuviai, bet jau kelis šimtus metų kalbantys lenkiškai. Jų gimtoji kalba - lenkų, tačiau jie gyvena savo žemėje! Nedera mums nurodinėti savo broliams, kokia kalba kalbėti ar mokytis. Mokyklas jie patys išsilaiko, nes moka mokesčius, kaip ir mes visi. Gaila, kad prieš karą to nesupratome. Savo ruožtu, Varšuvos lenkų šovinistai neturėjo jokios teisės užgrobti Vilniaus krašto ir paskelbti jį Lenkijos dalimi.
VISI KOMENTARAI 38
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių