Taip jis kalbėjo Britanijos parlamentui ketvirtadienį nusprendus, kad Vyriausybė turi paprašyti ES nukelti pasitraukimo terminą nuo kovo pabaigos, ir patvirtinus ketinimus kitą savaitę dar kartą balsuoti dėl „Brexit'o“ sąlygas apibrėžiančios sutarties.

Pasak ministro, šios savaitės balsavimai Londone rodo, kad sutarčiai Theresos May (Terezos Mei) Vyriausybė sutelkė „vis didesnį pritarimą“.

„Galima teigti, kad šita sąlyginių balsavimų taktika pasiteisino, kad jaučiasi vis didesnis pritarimas išstojimo susitarimui“, – BNS ketvirtadienio vakarą sakė L. Linkevičius.

Nors britų parlamentarai prieš dvi paras antrąkart atmetė sutartį dėl „Brexit'o“ sąlygų, trečiadienį jie nubalsavo, kad Jungtinė Karalystė jokiomis aplinkybėmis negali išstoti iš ES, neužsitikrinusi jokio susitarimo dėl tolesnių ryšių.

„Čia dabar viską lems idėjų kova tarp tų, kurie nenori ir kuriems nepatinka tas išstojimo susitarimas, bet tarp jų yra daug tokių, kuriems dar labiau nepatinka išėjimas be jokio susitarimo“, – teigė ministras.

„Daugelio manymu, kaina išeiti be susitarimo yra pernelyg didelė“, – pridūrė jis.

Jungtinės Karalystės premjerė pareiškė, kad kitą savaitę pritarus „Brexit'o“ sutarčiai ji paprašytų ES atidėti išstojimo terminą iki birželio pabaigos, o kitu atveju terminas būtų nukeliamas dar ilgesniam laikui.

Pasak L. Linkevičiaus, antruoju atveju Jungtinei Karalystei tektų rengti rinkimus į naują Europos Parlamentą, nes jis pradės darbą liepos 2 dieną.

„Vargu, ar tai atrodytų gerai politiškai, nes tada, viena vertus, Jungtinė Karalystė išstoja, bet tuo pačiu organizuoja rinkimus. Painumo būtų dar daugiau, bet tokio varianto atmesti negalima“, – tvirtino užsienio reikalų ministras.

Jis pabrėžė, kad net ir atidėjus „Brexit'o“ terminą dėl išstojimo sutarties pataisų nebūtų deramasi, nes taisoma gali būti tik politinė deklaracija dėl ateities santykių, galėtų atsirasti nauji patikinimai ar paaiškinimai dėl sutarties punktų.

Daugiausia ginčų Jungtinės Karalystės parlamente kelia vadinamasis „backstop“ mechanizmas, numatantis, jog po „Brexito“ neatsiras fizinė siena tarp Britanijai priklausančios Šiaurės Airijos ir Airijos valstybės.

Dalies britų politikų teigimu, dėl tokio mechanizmo šalis rizikuoja įklimpti ES muitų sąjungoje.

Britanijos parlamentas ketvirtadienį taip pat atmetė galimybę dėl „Brexit'o“ organizuoti antrą referendumą.