Ultranacionalistai siekia pasinaudoti prieš valdžią nukreiptu visuomenės pasipiktinimu bei nuogąstavimais dėl migracijos, kuri yra dar viena karšta tema labiausiai į rytus nutolusioje Europos Sąjungos valstybėje narėje.

Kaip ir visada, rinkimai vyksta tik graikiškoje Kipro dalyje, be šiaurinės salos dalies, kurią valdo turkai.

„Tai yra labai nepatenkinti rinkėjai, kuriems pabodo politinis elitas ir parlamentas, – sako Nikosijos universiteto istorijos ir politikos mokslų profesorius Hubertas Faustmannas (Hubertas Faustmanas). – Žmonėms pabodo korupcija viešajame gyvenime.“

Praėjusį lapkritį Kipras nutraukė savo prieštaringai vertinamą „paso už investicijas“ programą po to, kai televizijos kanalas „Al Jazeera“ parodė dokumentinį filmą, kurio kūrėjai apsimetė tarpininkais, neva atstovaujančiais vienam Kinijos verslininkui, norinčiam gauti Kipro pasą, nors prieš tai jis buvo teistas.

Kipro parlamentas skandalo epicentre atsidūrė po to, kai jo pirmininkas Demetris Siluris (Demetris Syllouris) ir vienas opozicijos narys buvo slapta nufilmuoti esą mėginantys parūpinti pasą bėgliui investuotojui.

Vėliau politikai atsistatydino, tačiau teigė nedarę nieko blogo.

Kita daug aistrų Kipre kelianti tema yra migracija. Ši šalis pirmauja tarp 27 ES šalių pagal skaičių atvykėlių, kurie pirmą kartą prašo prieglobsčio, rodo Eurostato duomenys. Kipro vyriausybė skelbia apie „nepaprastąją padėtį“ dėl migrantų srauto iš Sirijos ir kitų šalių.

Skirtingai nuo ankstesnių rinkimų Kipre, ne vieną dešimtmetį besitęsiantis salos padalijimas vargiai turėjo įtakos šiųmetei rinkimų kampanijai. Paskutinis derybų dėl salos suvienijimo raundas tarpininkaujant Jungtinėms Tautoms žlugo 2017 metais, o per praėjusį mėnesį Ženevoje įvykusį JT viršūnių susitikimą nepavyko pasiekti susitarimo atnaujinti derybas.

Prognozuojama, kad didžiausią frakciją naujajame Kipro parlamente išsaugos konservatyvioji partija DISY, tačiau absoliučios daugumos partija vėl neturės, tad prezidentas Nikas Anastasiadesas (Nicos Anastasiades) ir toliau valdys per mažumos vyriausybę.

Kipre galioja vykdomoji valdžios sistema, kuomet prezidentas yra renkamai atskirai. Tačiau šie rinkimai, kaip manoma, parodys, kiek populiarus šalyje yra prezidentas, kurio kadencija baigiasi 2023 metais.