- Raimondas Čiuplys, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kroatija ir Bulgarija penktadienį atliko didelį žingsnį euro įvedimo link, ir tai pabrėžia bendros valiutos bloko patrauklumą, nepaisant 2010–2015 metų skolų krizės ir besitęsiančių debatų, kaip užkirsti kelią galimoms būsimoms problemoms.
Devyniolikos eurą naudojančių šalių finansų ministrai ir Europos Centrinio Banko (ECB) pirmininkė Christine Lagarde (Kristin Lagard) sutiko, kad minėtos Europos Sąjungos narės tęstų pasiruošimus įsivesti bendrąją valiutą, nustatant joms valiutų kurso mechanizmo veikimo būdus Ekonominės ir pinigų sąjungos trečiuoju etapu (VKM II).
Prieš ES narei prisijungiant prie euro zonos, jog valiutos kurso euro atžvilgiu svyravimai turi neviršyti 15 procentų.
Bulgarija, tapusi ES nare 2007 metais, jau yra susiejusi savo valiutą levą su euru. Bendrijos nare 2013 metais tapusi Kroatija taiko valdomąjį valiutų kurso svyravimo mechanizmą, kai centrinis bankas atlieka intervencijas į valiutos rinkas, kad užkirstų kelią per dideliems kurso euro atžvilgiu svyravimams.
Susitarimas pradėti taikyti VKM II Bulgarijos levui ir Kroatijos kunai pagrįstas abiejų valstybių „tvirtais įsipareigojimais“ vykdyti tvarią ekonomikos sanglaudos politika iki anksčiausios galimos euro įvedimo datos, sakoma ECB pranešime spaudai.
Abi kandidatės taip pat sutiko vykdyti kovos su pinigų plovimu priemones, taikyti verslo nemokumo reglamentus ir valstybinių įmonių valdymo priemones, kurias jos paskelbė pradėdamos stojimo į euro zoną procesą. Bulgarija ir Kroatija taip pat turėjo valdyti infliacijos, biudžeto deficito ir valstybės skolos lygius.
„Euras yra dalis mūsų bendros tapatybės ir akivaizdaus ryšio tarp 340 mln. žmonių visoje Europoje, – sakė Ch. Lagarde. – Bulgarija ir Kroatija žengė didelį žingsnį kelyje link prisijungimo prie euro zonos. Sveikinu jas ir remiu jų tęsiamas politikos pastangas.”
ECB nurodė, kad Bulgarija „tęs didelio masto reformų įgyvendinimą teisės ir kovos su korupcija bei organizuotu nusikalstamumu srityse“, nes tai yra svarbu šalies finansų sistemos tvarumui ir stabilumui.
Abiejų šalių valiutoms buvo nustatyti centriniai kursai: vienas euras kainuos 7,53450 kunos ir 1,95583 levo.
Sofija ir Zagrebas tebesiekia įsivesti bendrąją valiutą, nepaisydamos 2010–2015 metų skolų krizės, kai euro zonos narės ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) turėjo suteikti finansinio gelbėjimo paketus Graikijai, Airijai, Portugalijai, Kiprui ir Ispanijos bankams. Šios paskolos buvo suteiktos skausmingomis sąlygomis, įpareigojusiomis vyriausybes laikytis griežto taupymo.
Nuo to laiko tarp euro zonos narių vyko platūs debatai, kaip sustiprinti pinigų sąjungą ir išvengti panašios krizės pasikartojimo.
Jos ėmėsi konkrečių priemonių, įskaitant nuolatinio finansinės pagalbos fondo įkūrimą ir ES lygiu vykdomą bankų priežiūrą. Europos Centrinis Bankas taip pat sukūrė priemonę, leidžiančią suteikti pagalbą šalims, kurioms skolinimasis finansų rinkose smarkiai pabrangsta.
Šiuo metu euro zonos narės taip pat siekia sukurti centrinį ekonomikos gaivinimo fondą, turintį padėti joms atsigauti po gilios recesijos, sukeltos koronaviruso pandemijos.
Lietuva šiuo metu vėliausiai prie euro zonos prisijungusi šalis – tai ji padarė 2015 metais. Danija, jau seniai esanti VKM II narė, bet vis dar delsianti įsivesti eurą, dalyvavo priimant penktadienio sprendimą.
Iš pradžių euro zoną, įkurtą 1999 metais, sudarė 11 šalių, o dabar bendrąją valiutą naudoja 19 iš 27 Europos Sąjungos valstybių.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kinija kritikuoja šnipinėjimu įtariamo europarlamentaro padėjėjo sulaikymą
Pekinas antradienį pareiškė, kad šnipinėjimu įtariamo Vokietijos kraštutinių dešiniųjų politiko ir Europos Parlamento (EP) nario padėjėjo sulaikymu siekiama šmeižti ir engti Kiniją. ...
-
JK parlamentas patvirtino planą siųsti migrantus į Ruandą2
Prieštaringai vertinamas Jungtinės Karalystės vyriausybės planas skraidinti prieglobsčio prašytojus į Ruandą pirmadienį įveikė paskutinę kliūtį po iki vėlumos užsitęsusių abejų parlamento rūmų ginčų. ...
-
Berlynas labai rimtais laiko įtarimus, kad Europos Parlamente šnipinėjama Kinijai1
Antradienį Berlynas „labai rimtais“ pavadino kaltinimus, kad kraštutinių dešiniųjų Vokietijos europarlamentaro padėjėjas šnipinėjo Kinijai, ir paragino atlikti išsamų tyrimą. ...
-
R. Sikorskis: vis dar nėra konkrečių deklaracijų dėl oro gynybos sistemų Ukrainai
Lenkijos diplomatijos vadovas Radosławas Sikorskis pirmadienį po ES užsienio reikalų ministrų susitikimo Liuksemburge apgailestavo neišgirdęs jokių konkrečių deklaracijų dėl oro gynybos sistemų perdavimo Ukrainai. ...
-
Prokurorai: dėl įtarimų šnipinėjus Kinijai sulaikytas vokiečių europarlamentaro padėjėjas3
Vokietijos prokurorai antradienį pranešė, kad Vokietijos kraštutinių dešiniųjų politiko, Europos Parlamento (EP) nario, padėjėjas buvo sulaikytas įtariant jį šnipinėjimu Kinijos naudai. ...
-
O. Syrskis Kyjive susitiko su Lietuvos kariuomenės vadovybe
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis Kyjive susitiko su Lietuvos kariuomenės vadovybe, pašnekovai aptarė situaciją fronte. ...
-
Istoriniame procese prieš D. Trumpą prokurorai prakalbo apie nusikalstamą sąmokslą2
Pirmajame baudžiamajame procese prieš buvusį prezidentą JAV istorijoje prokurorai pirmadienį pareiškė, kad Donaldas Trumpas įsivėlė į „rinkimų klastojimą“, nes likus kelioms dienoms iki 2016 m. rinkimų jis sumokėjo pornog...
-
Žiniasklaida: kitas JAV pagalbos Ukrainai paketas bus didesnis nei įprastai
JAV administracija rengia didesnį nei įprastai karinės pagalbos Ukrainai paketą, jame, be skubiai reikalingos artilerijos ir oro gynybos, bus ir šarvuočių. ...
-
Kim Jong Unas stebėjo pirmąsias Šiaurės Korėjos branduolinio paleidimo pratybas
Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas stebėjo pirmąsias šalyje „branduolinio paleidimo“ pratybas, antradienį pranešė valstybinė naujienų agentūra KCNA, per jas buvo imituojama branduolinė kontrataka kaip įspėjimas p...
-
R. Sunakas lankydamasis Lenkijoje paskelbs apie pagalbą Ukrainai
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas (Rišis Sunakas) antradienį vyksta į Varšuvą derybų su lenkų premjeru Donaldu Tusku ir NATO vadovu Jensu Stoltenbergu, Ukrainos ir bendrai Europos saugumo klausimais. ...