Kinija žada „kovoti iki galo“, kad sustabdytų Taivano nepriklausomybę

Kinija „kovos iki galo“, kad sustabdytų Taivano nepriklausomybę, sekmadienį pažadėjo šalies gynybos ministras, pakurstydamas ir taip jau išaugusią įtampą su Jungtinėmis Valstijomis dėl šios salos.

Dažni Kinijos karinių orlaivių įskridimai į Taivano oro erdvės gynybos zoną kelia įtampą, o šeštadienį JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas (Loidas Ostinas), sakydamas kalbą Singapūre vykstančiame saugumo forume „Šangri La dialogas“, apkaltino Pekiną „destabilizuojančia“ karine veikla.

Kinijos gynybos ministras Wei Fenghe (Vei Fenghė) ugningoje kalboje atsikirto, kad Pekinas „neturi kito pasirinkimo“, kaip tik kovoti, jei bus bandoma Taivaną atskirti nuo Kinijos.

Demokratinį autonominį Taivaną Kinija laiko savo teritorija ir žada kada nors jį susigrąžinti, prireikus – jėga.

„Mes kovosime bet kokia kaina ir kovosime iki galo“, – sakė jis.

„Niekas niekada neturėtų nuvertinti Kinijos ginkluotųjų pajėgų ryžto ir gebėjimo apsaugoti savo teritorinį vientisumą“, – tęsė jis.

„Tie, kurie siekia Taivano nepriklausomybės mėgindami suskaldyti Kiniją, tikrai nepasieks nieko gero“, – teigė kinų ministras.

Wei Fenghe paragino Vašingtoną „nustoti šmeižti ir varžyti Kiniją, nustoti kištis į Kinijos vidaus reikalus ir nustoti kenkti Kinijos interesams“.

Tačiau kai kuriais momentais jo tonas buvo taikingesnis: gynybos ministras ragino palaikyti „stabilius“ Kinijos ir JAV santykius, kurie, anot jo, yra „gyvybiškai svarbūs taikai pasaulyje“.

Savo kalboje L. Austinas taip pat sakė, kad nori, jog „komunikacijos linijos“ su Kinijos pareigūnais išliktų atviros.

Penktadienį Singapūre Wei Fenghe ir L. Austinas surengė pirmąsias tiesiogines derybas, per kurias surėmė ietis dėl Taivano.

Įtampa dėl Taivano yra ypač padidėjusi dėl to, kad Kinijos kariniai lėktuvai vis dažniau įskrenda į salos oro gynybos identifikavimo zoną.

Niekas niekada neturėtų nuvertinti Kinijos ginkluotųjų pajėgų ryžto ir gebėjimo apsaugoti savo teritorinį vientisumą.

Praėjusį mėnesį Japonijoje lankęsis Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas), rodos, pažeidė dešimtmečius galiojusią JAV politiką, kai atsakydamas į klausimą pareiškė, kad Vašingtonas gintų Taivaną karinėmis priemonėmis, jei Kinija jį užpultų.

Tačiau vėliau Baltieji rūmai pabrėžė, kad jų „strateginio dviprasmiškumo“ politika dėl to, ar įsikiš ar ne, nepasikeitė.

„Siautėjimas“ ginčytinoje jūroje

Nepaisant padidėjusios įtampos, analitikai sako, kad tai, jog Ll. Austinas ir Wei Fenghe panoro susitikti akis į akį, teikia nedidelių vilčių.

„Kalbėtis yra geriau nei nesikalbėti“, – agentūrai AFP sakė forume dalyvavęs Singapūro nacionalinio universiteto politikos mokslų docentas Ianas Chongas (Ijenas Čongas). – Tačiau manau, kad šiuo metu jokio proveržio nesulauksime. Galbūt tai prie ko nors prives ateityje.“

Šis ginčas yra naujausias Vašingtono ir Pekino nesutarimas. Šios šalys yra surėmusios ietis dėl įvairių klausimų, pradedant Pietų Kinijos jūra ir baigiant žmogaus teisėmis bei Rusijos invazija į Ukrainą.

Kinijos ekspansinės pretenzijos į Pietų Kinijos jūrą, per kurią kasmet vyksta trilijonų JAV dolerių vertės prekyba, pakurstė įtampą su Brunėjumi, Malaizija, Filipinais, Taivanu ir Vietnamu, kurie taip pat reiškia teises į jūrą.

Kinija, kurios istorinės pretenzijos buvo atmestos svarbiu 2016 metais Hagos teismo paskelbtu sprendimu, kaltinama tuo, kad jos lėktuvai skrenda ir laivai plaukia netoli minėtų šalių ir pavojingai perima patrulinius lėktuvus tarptautinėje oro erdvėje.

Tuo metu Australijos ir Kinijos įtemptuose santykiuose pastebima daugiau teigiamų ženklų: pirmą kartą per trejus metus susitiko šalių gynybos ministrai. Sekmadienį pasibaigusio forumo kuluaruose susitikę Richardas Marlesas (Ričardas Marlzas) ir Kinijos ministras Wei Fenghe kalbėjosi daugiau nei valandą.

Pastaruoju metu Kanberos ir Pekino santykiai pašlijo dėl tokių klausimų, kaip Australijos raginimas atlikti nepriklausomą tyrimą dėl koronaviruso pandemijos kilmės, o Kinija į tai atsakė įvesdama muitų ir sutrikdydama daugiau kaip dešimties svarbiausių pramonės šakų veiklą.

Savo ruožtu Fidžio gynybos ministras kiek pakeitė susitikimo toną ir įspėjo, kad didžiausia grėsmė jo šaliai yra klimato kaita, o ne konfliktai.

„Kulkosvaidžiai, naikintuvai, laivai... nėra pagrindinis mūsų saugumo rūpestis, – sakė Inia Seruiratu (Inja Seruiratu). – Vienintelė didžiausia grėsmė mūsų egzistencijai yra... žmogaus sukelta pražūtinga klimato kaita.“


Šiame straipsnyje: KinijaTaivanasnepriklausomybė

NAUJAUSI KOMENTARAI

laisvė Taivanui

laisvė Taivanui  portretas
kinijos fašizmas pasmerktas žlugti

Nuomonė

Nuomonė portretas
Kinai tikrai patvarkys jankių galvažudzius, net neabejoju.

Botagas

Botagas portretas
Kada visi Pasaulio galvazudziai atsidurs siukslyne?
VISI KOMENTARAI 10
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių