Kinija išlaikys strateginę partnerystę su Rusija, nepaisydama Maskvos karo su Ukraina

Per krizę Ukrainoje Kinija bando diplomatiškai balansuoti ieškodama pusiausvyros tarp glaudžių ryšių su Rusija ir svarbių ekonominių interesų Europoje. Praėjusį mėnesį gyręs „jokių ribų“ neturinčią strateginę partnerystę tarp šalių, Pekinas atsisako pasmerkti artimą sąjungininkę Maskvą už invaziją į kaimyninę valstybę. 

„Draugystė tarp abiejų tautų yra tvirta kaip uola, ir šalių būsimo bendradarbiavimo perspektyvos labai plačios“, – sakė Wang Yi per metinę spaudos konferenciją.

Tačiau jis pridūrė, kad Kinija „nori bendradarbiauti su tarptautine bendrija, imdamasi reikalingo tarpininkės vaidmens, kai to reikės“.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) praėjusią savaitę duodamas interviu ispanų dienraščiui „El Mundo“ sakė, kad Kinija turėtų tarpininkauti būsimoms taikos deryboms tarp Rusijos ir Ukrainos, nes didžiosios Vakarų valstybės negali atlikti šio vaidmens. 

Pekinas nekart sakė, kad atliks „konstruktyvų vaidmenį siekiant derybų“ krizei išspręsti, tačiau anksčiau nėra žadėjęs prie jų prisijungti ar jas organizuoti.

Wang Yi taip pat pranešė, kad Kinija nusiųs Ukrainai humanitarinės pagalbos.

Ekonominiai ryšiai

Ministras Kinijos ir Rusijos ryšius pavadino „svarbiausiais dvišaliais santykiais pasaulyje“, „prisidedančiais prie pasaulio taikos, stabilumo ir vystymosi“.

Kinijos diplomatijos vadovas sakė, kad praėjusį mėnesį paskelbtas įsipareigojimas dėl partnerystės „aiškiai rodo pasauliui“, kad abi šalys „drauge pasisako prieš Šaltojo karo mąstysenos atgaivinimą ir ideologinių konfrontacijų kurstymą“.    

Šį mėnesį Rusijos dujų milžinė „Gazprom“ pranešė pasirašiusi kontraktą dėl dujotiekio į Kiniją projektavimo. Taip ji žengė žingsnį link naujo tiekimo susitarimo, galinčio sumažinti Rusijos priklausomybę nuo pirkėjų Europoje.

Rusijos bankai sekmadienį paskelbė planuojantys išduoti Kinijos sistemos „UnionPay“ korteles, kompanijoms „Visa“ ir „Mastercard“ stabdant veiklą Rusijoje dėl jos invazijos į Ukrainą.

Buvusios Šaltojo karo priešininkės Kinija ir Rusija tapo artimos Pekine į valdžią beveik prieš dešimtmetį atėjus prezidentui Xi Jinpingui (Si Dzinpingui). Jas kaip niekad suartino bendras troškimas stoti prieš JAV galią.

Wang Yi taip pat sakė, kad neformalus aljansas „nepakęs trečiųjų šalių kišimosi“. Tai buvo įspėjimas Jungtinėms Valstijoms ir jų Vakarų sąjungininkėms, pastarosiomis savaitėmis raginusioms Kiniją imtis aktyvesnio vaidmens ir tarpininkauti siekiant užbaigti karą. 

Australijos ministras pirmininkas Scottas Morrisonas (Skotas Morisonas) pirmadienį pavadino Rusijos invaziją į Ukrainą „pasirinkimo momentu Kinijai“. Jis spaudė Pekiną paveikti savo sąjungininkės Maskvos veiksmus ir įrodyti, kad Kinija įsipareigojusi siekti taikos pasaulyje bei laikytis suvereniteto principo.

„Jokia šalis šiuo metu nepadarytų didesnės įtakos smurtinei Rusijos agresijai Ukrainoje nei Kinija“, – sakė S. Morrisonas Sidnėjuje įsikūrusiame Lowy (Lovio) institute, besispecializuojančiame užsienio politikos analizėje.

Analitikai spėlioja, ar Rusijos invazija paskatins Pekiną imtis panašių karinių veiksmų savarankiško Taivano, kurį Kinija laiko savo teritorijos dalimi, atžvilgiu.

Tačiau Wang Yi sakė, kad „Taivano klausimas yra visiškai kitoks nei Ukrainos klausimas“, ir pridūrė, kad sala „galiausiai sugrįš į tėvynės glėbį“.

„Taivanas yra neatsiejama Kinijos teritorijos dalis, ir Taivano klausimas yra tik Kinijos vidaus reikalas“, – sakė ministras.

„Ukrainos klausimas yra dviejų šalių, Ukrainos ir Rusijos, ginčas“, – pridūrė jis.