Pranešimas apie palydovo užbaigimą pasirodė praėjus maždaug savaitei po to, kai Pchenjanas išbandė, jo teigimu, naują kietuoju kuru varomą tarpžemyninę balistinę raketą (ICBM), taip padarydamas didelį proveržį savo uždraustų ginklų programose.

Analitikai teigia, kad ICBM ir į kosmosą paleidžiamų objektų kūrimas iš technologinės perspektyvos yra labai panašus.

Antradienį Kim Jong Unas davė nurodymus „užtikrinti, kad balandį užbaigtas karinis žvalgybos palydovas Nr. 1 būtų paleistas numatytu laiku“, pranešė oficialioji Korėjos centrinė naujienų agentūra (KCNA).

KCNA nurodė, kad antradienį lankydamasis Šiaurės Korėjos Nacionalinės aviacijos ir kosmoso plėtros administracijos būstinėje jis taip pat paragino darbuotojus „sukurti palydovinės žvalgybos duomenų rinkimo pajėgumus, paeiliui dislokuojant kelis žvalgybinius palydovus skirtingose orbitose“.

Valstybinės žiniasklaidos nuotraukose matyti, kaip atsiskyrėliškos valstybės lyderis kartu su dukra apžiūrinėja kosmoso agentūros patalpas. Kai kuriose jų jo apžiūrimi objektai, taip pat schemos ir kita ant sienų esanti vizualinė medžiaga buvo neryški.

Karinio žvalgybinio palydovo kūrimas buvo vienas iš svarbiausių 2021-aisiais Kim Jong Uno įvardytų gynybos projektų.

Antradienį jis pareiškė, kad šios technologijos įvaldymas yra svarbiausia užduotis, kurią būtina įvykdyti, dėl, jo teigimu, Jungtinių Valstijų ir Pietų Korėjos keliamos grėsmės.

2022-ųjų gruodį Pchenjanas pranešė atlikęs svarbų baigiamąjį bandymą kuriant šnipinėjimo palydovą, kurį, kaip tuomet teigė, užbaigs iki šių metų balandžio.

Savo ruožtu Pietų Korėjos ekspertai tuomet suabejojo rezultatais, teigdami, kad Šiaurės Korėjos paskelbtų nespalvotų vaizdų, neva padarytų iš palydovo, kokybė buvo pernelyg prasta.

Nors Kim Jong Unas pareiškė, kad palydovas bus išsiųstas numatytu laiku, konkreti paleidimo data nurodyta nebuvo.

Rimta grėsmė

„Atrodo, kad Šiaurės Korėja kol kas paleis savo „simbolinį“ palydovą ir palaipsniui jį tobulins“, – naujienų agentūrai AFP sakė An Chan-ilas (An Čaniras), tyrėjas, vadovaujantis Pasauliniam Šiaurės Korėjos studijų institutui.

„Jei Kinija ir Rusija neteiks aukštųjų technologijų paramos, bus sunku vykdyti žvalgybą naudojant pačios Šiaurės Korėjos technologijas“, – pridūrė jis.

Vis dėlto naujausią pranešimą reikėtų vertinti rimtai, sakė Seule įsikūrusio Šiaurės Korėjos studijų universiteto profesorius Yang Moo-jinas (Jang Mudžinas).

„Kadangi Šiaurės Korėjos žvalgybiniai palydovai yra svarbus veiksnys prevencinio branduolinio smūgio atveju, jie kelia didelę grėsmę Pietų Korėjai“, – teigė jis AFP.

Praėjusiais metais Šiaurės Korėja pasiskelbė esanti negrįžtama branduolinė galybė ir iš esmės nutraukė derybų dėl branduolinio ginklo atsisakymo galimybę.

Reaguodami į tai Vašingtonas ir Seulas sustiprino bendradarbiavimą gynybos srityje bei surengė bendras karines pratybas, kuriose, be kita ko, dalyvavo pažangūs nesusekami („stealth“) naikintuvai.

Šiaurės Korėja tokias pratybas laiko invazijos repeticijomis ir praėjusią savaitę jas apibūdino kaip visuotinio karo prieš Pchenjaną imitaciją.