- Raimondas Čiuplys, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Sąjungos narės Belgija, Nyderlandai, Airija ir Čekija antradienį paskelbė išsiunčiančios dešimtis šnipinėjimu įtariamų Rusijos diplomatų.
Šių koordinuotų veiksmų imtasi Maskvai tęsiant prieš mėnesį pradėtą invaziją į Ukrainą.
Belgijos užsienio reikalų ministrė Sophie Wilmes (Sofi Vilmes) pranešė, kad jos šalis išsiųs 21 šnipinėjimu įtariamą Rusijos diplomatą iš ambasados Briuselyje ir konsulato Antverpene. Jiems nurodyta išvykti per dvi savaites.
Pasak S. Wilmes, Briuselis savo veiksmus koordinuoja su kaimyniniais Nyderlandais, paskelbusiais, kad išsiųs 17 rusų diplomatų, kurie „slapta veikė“ kaip žvalgybos agentai.
„Priežastis – esama informacijos... rodančios, kad atitinkami asmenys, akredituoti diplomatais, slapta veikia kaip žvalgybos pareigūnai“, – nurodė Nyderlandų Užsienio reikalų ministerija.
Airijos užsienio reikalų ministras Simonas Coveney (Saimonas Kovenis) sakė, kad Rusijos ambasados Dubline „keturių aukšto rango pareigūnų buvo paprašyta palikti valstybę“ dėl veiklos, „neatitinkančios diplomatinio elgesio tarptautinių standartų“. Tokia fraze paprastai nusakomas šnipinėjimas.
Šios trys ES narės rengiasi Rusijos analogiškiems atsakomiesiems veiksmams.
Tuo metu Čekijos Užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad vienam Rusijos ambasados Prahoje diplomatui nurodyta išvykti per 72 valandas. Vienas čekų pareigūnas naujienų agentūrai AFP sakė, kad šis diplomatas yra Rusijos ambasadoriaus pavaduotojas.
„Drauge su savo sąjungininkėmis mažiname rusų žvalgybos buvimą ES“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė čekų ministerija.
Antradienio pranešimai apie išsiunčiamus rusų diplomatus parodo, kad Vakarai griežtina veiksmus dėl vasario 24 dieną Rusijos pradėtos invazijos į Ukrainą. Jau paskelbti keli sankcijų paketai, pirmiausia ES ir JAV sankcijos, smarkiai paveikė Rusijos ekonomiką.
Maskva visas ES nares, JAV ir jų sąjungininkes, įskaitant Japoniją, Didžiąją Britaniją ir Australiją, dabar laiko „priešiškomis“ šalimis.
Rusijai įsiveržus į Ukrainą, JAV kovo pradžioje išvarė 12 Niujorke dirbusių Rusijos diplomatų, pavadinusios juos „žvalgybos operatyvininkais“.
Atsakydama Rusija praėjusią savaitę įteikė amerikiečiams notą su Amerikos diplomatų, paskelbtų personae non gratae, sąrašu.
ES priklausanti ir sieną su Ukraina turinti Lenkija praėjusią savaitę išsiuntė „45 Rusijos šnipus, apsimetinėjusius diplomatais“. Maskva apkaltino Varšuvą „pavojinga eskalacija“.
JT Generalinėje Asamblėjoje kovo 2 dieną Rusija liko praktiškai izoliuota, kai didžioji dauguma valstybių – iš viso 141 – nubalsavo už neįpareigojamą rezoliuciją su reikalavimu sustabdyti Maskvos karą Ukrainoje.
Prieš rezoliuciją balsavo tik penkios šalys – Rusija, Baltarusija, Sirija, Šiaurės Korėja ir Eritrėja. Dar 35 šalys, tarp jų Kinija, susilaikė.
Po dviejų dienų, kovo 4-ąją, JT Žmogaus teisių taryba nubalsavo už tai, kad būtų pradėtas tyrimas dėl pažeidimų, padarytų Rusijai pradėjus invaziją Ukrainoje.
32 iš 47 Tarybos narių balsavo už kuo aukštesnio lygio tyrimą dėl įtariamų teisių pažeidimų, siekiant patraukti atsakomybėn kaltuosius.
„Prieš“ balsavo tik pati Rusija ir Eritrėja. Likusios 13 narių, įskaitant tradicines Maskvos šalininkes Kiniją, Venesuelą ir Kubą, susilaikė.
Prieš dvi savaites Rusija paskelbė, kad traukiasi iš kito tarptautinio teisių forumo – Europos Tarybos. Rusijos pareiškimas pasirodė prieš pat Strasbūre įsikūrusios pagrindinės Senojo žemyno žmogaus teisių organizacijos pranešimą, kad ji pašalina Rusiją iš savo narių.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žiniasklaida: JAV tenka 70 proc. užsienietiškų detalių, rastų Rusijos raketose2
Rusijos raketose, kuriomis priešas atakuoja Ukrainą, randama užsienietiškų komponentų. 70 proc. šių detalių tenka JAV kompanijoms. ...
-
Žvalgybos atstovas pakomentavo mėginimą pasikėsinti į V. Zelenskį
Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas mano, jog dar vienas mėginimas pasikėsinti į Ukrainos prezidento gyvybę rodo, kad priešas griebiasi metodų, kurie yra už tradicinio karo supratimo ribų. ...
-
A. Blinkenas: JAV neįsitraukusios į jokią puolamąją operaciją3
Jungtinės Valstijos „nėra įsitraukusios į jokią puolamąją operaciją“, penktadienį pareiškė amerikiečių valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas), pasirodžius pranešimams, kad Izraelis sudavė atsakomųj...
-
EK vadovė: V. Putinas atsigręžė į migraciją siekdamas destabilizuoti Suomiją2
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) penktadienį sakė, kad Rusija savo hibridines atakas dabar orientuoja į kaimyninę Suomiją, pasitelkdama migrantus ir siekdama destabilizuoti šią šalį. ...
-
G-7 ragina stabdyti eskalavimą Viduriniuose Rytuose2
Didžiojo septyneto (G-7) grupės šalių užsienio reikalų ministrai penktadienį paragino visus dėti pastangas, kad būtų išvengta tolesnės eskalacijos Viduriniuose Rytuose, pasirodžius pranešimams, kad Izraelis sudavė atsakomųjų ...
-
Po pranešimo apie smūgį Iranui ES vadovė paragino šalis susilaikyti nuo tolesnių veiksmų2
Penktadienį, po pranešimų, kad Izraelis sudavė smūgį Iranui, Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen paragino susilaikyti, kad būtų išvengta tolesnio eskalavimo Artimuosiuose Rytuose. ...
-
Izraelio ministras, užsiminęs, kad už sprogimų Irane stovi Izraelis, sulaukė pasmerkimo
Izraelio kraštutinių dešiniųjų nacionalinio saugumo ministras Itamaras Ben-Gviras, penktadienį pareiškęs, kad už Iraną sukrėtusių sprogimų stovi Izraelis, sulaukė griežtos kritikos, kad kenkia žydų valstybės strategijai prie...
-
Latvijos užsienio reikalų ministre patvirtinta B. Bražė1
Latvijos diplomatė Baiba Bražė penktadienį tvirta balsų dauguma Saeimos buvo patvirtinta naująja šalies užsienio reikalų ministre. ...
-
Latvijos moksleiviai turės galimybę nesimokyti rusų kaip antrosios užsienio kalbos1
Latvijos Saeima ketvirtadienį per antrąjį svarstymą pritarė Švietimo įstatymo pataisoms, kurios leis moksleiviams nesimokyti rusų kalbos kaip antrosios užsienio kalbos. ...
-
D. Trumpas: Europa turėtų suteikti Ukrainai daugiau pagalbos
Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) ketvirtadienį, likus kelioms dienoms iki planuojamo Jungtinių Valstijų įstatymų leidėjų balsavimo dėl ilgai atidėlioto 61 mlrd. dolerių (57 mlrd. eurų) pagalbos paketo karo draskomai šaliai, pareišk...