Katalonijos separatistai per regioninius rinkimus užsitikrino tvirtesnę daugumą

Balsavimas įvyko praėjus daugiau nei trejiems metams po regiono nesėkmingo mėginimo atsiskirti nuo Ispanijos.

Šaliai tebesigrumiant su trečiąja koronaviruso banga, rinkimai turtingame šiaurės rytų regione buvo surengti laikantis griežtų apribojimų, siekiant sumažinti užsikrėtimo pavojų.

Suskaičiavus 99 proc. balsų paaiškėjo, kad ispanų ministro pirmininko Pedro Sanchezo (Pedro Sančeso) Socialistų partija surinko daugiausiai balsų, tačiau trys separatistų partijos kartu turės 74 mandatus 135 vietų Katalonijos parlamente.

Šiuo metu nepriklausomybės siekiančios politinės jėgos turi 70 vietų, kurias laimėjo per ankstesnius rinkimus, surengtus 2017 metų gruodį – vos keli mėnesiai po Katalonijos nesėkmingo bandymo atsiskirti, nulėmusio kelių separatistų lyderių įkalinimą.

Siekiant sumažinti viruso plitimo riziką regione, rinkimų apylinkės buvo įrengtos tokiose atvirose erdvėse kaip maisto turgūs, teritorija aplink futbolo klubo „FC Barcelona“ stadioną ir bulių kovos arena Taragonoje.

Rinkėjai turėjo dėvėti apsaugines kaukes, naudoti apylinkių parūpintą rankų dezinfekcinį skystį, taip pat laikytis atstumo laukiant eilės atiduoti balsą lyjant lietui.

Paskutinę balsavimo valandą, skirtą COVID-19 sergantiems piliečiams, apygardų darbuotojai dėvėjo apsauginius rūbus ir pirštines, taip pat naudojo veido skydelius.

Socialistai, per praėjusį balsavimą atsidūrę ketvirtoje vietoje su septyniolika mandatų, šįkart užsitikrino 33 vietas parlamente.

P. Sanchezas tikėjosi, kad šis Katalonijos balsavimas – penktas per dešimtmetį – nutrauks separatistų valdymą penktadalį Ispanijos ekonomikos sudarančiame regione.

Premjeras kandidatu iškėlė savo kabineto sveikatos apsaugos ministrą Salvadorą Illą (Salvadorą Ilją), besitikėdamas, kad jo reputacija kovoje su pandemija padėtų laimėti daugiau balsų.

Nors separatistų partijos po nesėkmingo mėginimo atsiskirti smarkiai susiskaldė dėl tolesnės strategijos, rinkėjai jų nenubaudė. Šios jėgos, prieš ketverius metus kartu sudėjus užsitikrinusios 47,5 proc. elektorato palaikymą, sekmadienį pirmąkart peržengė 50 proc. balsų ribą.

Nuosaikesnė partija ERC gavo 33 vietas, griežtosios linijos JxC – 32, o radikalioji CUP – devynis mandatus.

„Amnezija“

Tokia rinkimų baigtis reiškia, kad pagrindinis ERC kandidatas, 38 metų teisininkas Pere Aragonesas (Perė Aragonesas) turi daugiausiai šansų tapti naujuoju Katalonijos lyderiu.

„Nutraukėme [Ispanijos] valstybės separatistų šalinimo iš institucijų operaciją“, – pareiškė jis paskelbus rezultatus.

S. Illa anksčiau sakė, kad atėjo „laikas atversti naują puslapį“ po ne vieną dešimtmetį Katalonijos nacionalistinių vyriausybių vykdytos separatistinės politikos. Tačiau P. Aragonesas per rinkimų kampaniją tokią poziciją pavadino „amnezija“.

Jis pabrėžė, kad jo partija „neužvers puslapio“, kol dėl nesėkmingo atsiskyrimo mėginimo kalinami nepriklausomybės judėjimo lyderiai.

Kataloniją šiuo metu valdo koalicija, kuriai vadovauja JxC, linkusi į stoti į konfrontacijas su Madridu, taip pat ERC, esanti atvira dialogui ir padėjusi P. Sanchezo mažumos vyriausybei priimti tam tikrus įstatymus nacionaliniu lygiu.

„Bijome“

Panašu, kad koronaviruso prevencijos priemonės atbaidė žmones nuo dalyvavimo rinkimuose.

Nors teisę balsuoti turėjo apie 5,5 mln. piliečių, aktyvumas buvo rekordiškai žemas – 54,4 procento. Palyginimui, per ankstesnius rinkimus balsą atidavė beveik 80 proc. elektorato.

„Iki paskutinės minutės dvejojau, ar eiti balsuoti, ar ne, – rinkimų apylinkėje Barselonoje naujienų agentūrai AFP sakė 34 metų vaikų auklėtoja Cristina Caballero (Kristina Kabaljero) – Manau, kad šiuos rinkimus reikėjo atidėti.“

Regioninė vyriausybė siekė dėl pandemijos iki gegužės pabaigos atidėti rinkimus, tačiau teismai to padaryti neleido.

Pasak Katalonijos vyriausybės, nors daugiau kaip 40 proc. visų 82 tūkst. žmonių, kuriems buvo pavesta sekmadienį padėti dėl balsavimo proceso, prašė atleisti juos nuo tokios pareigos, visos rinkimų apylinkės nuo vidurdienio veikė sklandžiai.

Vis dėlto kai kurie gyventojai, kurių buvo paprašyta budėti balsavimo punktuose, reiškė susirūpinimą.

„Žinoma, mes bijome. Ką tik susirgau vėžiu ir tebeturiu nedarbingumo lapelį, tačiau buvau pašaukta“, – rinkimų apylinkėje Barselonoje AFP sakė 54 metų biuro darbuotoja Eva Vizcaino (Eva Viskaino).

„Ypač baisu paskutinę valandą, kai ateina COVID-19 sergantys žmonės“, – pridūrė ji.