Pirmieji neramumai dėl smunkančios Irano valiutos tapo rimtu signalu prezidentui Mahmoudui Ahmadinejadui. Jo teiginiais, kad dėl visko kalti Vakarai ir jų Teheranui skirtos sankcijos, jau mažai kas tiki.

Nematoma mafija

Teherano centrinė Firdousi gatvė pavadinta prieš tūkstantį metų gyvenusio ir Persijos karalių kovas su blogiu aprašiusio poeto vardu. Čia rikiuojasi ilga virtinė mažų parduotuvių ir darbuojasi trijų rūšių prekiautojai valiuta: nelegalūs gatvės prekeiviai, licencijuotos keityklos ir stambieji prekiautojai, kurie gali sudrebinti rinką vienu savo skambučiu.

Licencijas turinčios ir Irano centrinio banko prižiūrimos keityklos vykdo stambesnes operacijas. Joms nuolat tenka balansuoti tarp centrinio banko, kuris diktuoja keitimo kursą, ir rinkos, kuri funkcionuoja pagal paklausos ir pasiūlos dėsnį.

Stambūs šešėliniai valiutos prekeiviai kartais vadinami nematoma mafija. Būtent jie paprastai kaltinami tuomet, kai Irano valiutos rinkoje prasideda problemos.

Pajamos iš naftos senka

Kai šią savaitę Irano rialas staigiai nuvertėjo maždaug perpus, teisėsauga ėmėsi ieškoti kaltininkų ir suėmė 16 asmenų, kurie neva kurstė paniką ir manipuliavo valiuta. Vieno įtariamojo banko sąskaitoje rasta 300 mln. dolerių.

Kol teisėsauga nusitaikiusi į juodąją rinką, ekspertai pačiame Irane ir už jo ribų svarsto, kokia yra tikroji valiutos krizės priežastis: nevykusi vyriausybės ekonominė politika ar Vakarų valstybių skirtos sankcijos.

"Pastaruosius septynerius metus vyriausybė dirbtinai palaikė valiutos vertę naftos doleriais. Bet paralyžiuojančios finansinės ir naftos sankcijos gerokai sumažino vyriausybės pajamas", – interneto leidiniui "The Daily Beast" sakė JAV Kalifornijos universiteto ekspertas Dariushas Zahedi.

Iranas lengvai galėjo manipuliuoti valiutos kursu, kai eksportuodavo po 2,5 mln. barelių naftos per dieną. Bet žlugus deryboms dėl jo branduolinės programos Vakarų valstybės skyrė Teheranui sankcijas. Naftos eksportas sumažėjo iki 1 mln. barelių per dieną, o užsienio bankai nustojo bendradarbiauti su Iranu.

Klestėjimo metais prezidento M.Ahmadinejado vyriausybė negailėjo pinigų infrastruktūros ir būsto projektams, subsidijuojamoms paskoloms ir pašalpoms mažiau uždirbantiems darbininkams.

"M.Ahmadinejado vyriausybė per savo valdymo metus padidino likvidumą 600 proc. Taigi dabar atsirado lavina pinigų, kurie ieško saugios investicijos. Palūkanų norma gerokai žemesnė už infliaciją, gamybos pramonę nusilpnino pigių kiniškų prekių antplūdis, žaliavų ir paslaugų kainos auga geometrine progresija. Todėl Irano rialą traukia saugi investicija į užsienio valiutas arba auksą, o šių kaina staigiai kyla", – paaiškino D.Zahedi.

Kainos kyla akimirksniu

Teherano turguje – stambiame sostinės verslo centre – šią savaitę vyko neramumai. Policija gaudė nelegalius prekeivius valiuta ir grasino prekiautojams, kurie protestuodami nutraukė darbą.

"Tai vien nuostolis, jeigu šiandien ką nors parduosiu, o gauti pinigai kitą savaitę turės tik pusę savo vertės", – "The Daily Beast" paaiškino vienas prekyba maistu užsiimantis verslininkas.

Per septynias dienas Irano rialas smuko daugiau nei trečdaliu, o per 18 mėnesių nuvertėjo net keturis kartus. Atrodo, kad laisvojo kritimo galo nematyti.

"Geriau pirk dabar", – vienas ryžių pardavėjas patarė Abbasui Sharabi, nusprendusiam nusipirkti iš karto kelis šimtus kilogramų, kad galėtų metus išmaitinti savo šeimą.

"Kol skaičiavau pinigus, tam vyriškiui kažkas paskambino. Padėjęs ragelį jis man pasakė, kad kaina ką tik padidėjo 10 proc. Aišku, aš sumokėjau. Dievaži, kiek jie kainuos rytoj?" – laikraščiui "The New York Times" kalbėjo A.Sharabi.

Robino Hudo ekonomika

Daugelis Teherano gyventojų šiomis dienomis skambinėja valiutos keitėjams ir lankosi bankuose svarstydami, ar parduoti savo rialus, ar tikėtis stebuklo, kad nacionalinė valiuta grįš prie ankstesnio kurso.

"Svyravimai tokie dideli, kad niekas nežino, ar geriau palaukti, ar keisti dabar, – sakė 65 metų Ahmadas, prekiaujantis drabužiais. – Man taip visa tai įgriso. Noriu normalaus gyvenimo, o čia nuo ryto iki vakaro visi nervingai šneka tik apie tvirtą valiutą."

Kaip ir daugelis kitų iraniečių, Ahmadas antradienį prisėdo prie televizoriaus pažiūrėti prezidento M.Ahmadinejado spaudos konferencijos. Bet užuot siūlydamas sprendimus, šalies vadovas ėmė kaltinti valiutos spekuliantus ir Vakarų sankcijas.

Prezidentu jau tikima vis mažiau. Piktinasi ne tik gyventojai, bet ir buvę M.Ahmadinejado politiniai sąjungininkai. Spalio 2 d. Irano parlamento pirmininkas Ali Larijani pareiškė, kad 80 proc. šalies problemų susijusios su vadovavimu ir tik 20 proc. – su sankcijomis. Jis taip pat įgėlė prezidentui išrėždamas: "Robino Hudo ekonomika niekada neveikia."

A.Larijani turėjo galvoje M.Ahmadinejado subsidijavimo politiką, kai vyriausybės subsidijos mokamos gyventojams tiesiogiai. Daugelis ekonomistų prognozavo didžiulę infliaciją ir neapsiriko. Oficialiais duomenimis, šis rodiklis dabar siekia 19 proc., nors ekspertai sako, kad tikroji infliacija siekia bent 30 proc.