Išskirtinis serialas

Vokietijos visuomeninės televizijos ZDF sukurta trijų dalių drama, kurios premjera įvyko dar 2013 m., pasakoja apie penkis jaunus vokiečius draugus, atskleidžia jų likimus Antrojo pasaulinio karo metais. Savo personažus vesdami per Rytų fronto apkasus, myriop vežančius vagonus, pažindindami su Lenkijos pasipriešinimu, barbarišku sovietinės armijos elgesiu ir prie nacių prisišliejusių tėvynainių amoralumu serialo kūrėjai parodo ne tik asmenines jų dramas, bet ir ištisos kartos tragediją.

Vokietijoje serialas tapo metų kultūros įvykiu. Palankiai atsiliepusieji kritikai teigė, kad juostoje pirmą kartą per šalies televiziją parodyta nepagražinta karo situaciją: nėra idealizuotų veikėjų, užtat puikiai atskleidžiami sulaužyti likimai, jaunuolių, kuri, siaučiant karui, tiesiog bandė išgyventi, situacija.

Pagiriamųjų žodžių sulaukė scenarijaus autoriai ir jiems talkinę istorikai, mat buvo pasinaudota pagaliau atsivėrusiais Rytų Europos archyvais ir po ilgų dešimtmečių drįsta atskleisti daugiau Antrojo pasaulinio karo laikmečio pustonių, parodytas iki tol nekritikuotina teisuole laikytos sovietų armijos "išvaduotojos" barbarizmas.

Serialas sulaukė daugybės palankių įvertinimų, buvo apdovanotas ne viena premija Vokietijoje, pelnė "Emmy" prizą kaip geriausias ne JAV sukurtas televizijos filmas.

Veteranų balsas

Serialas buvo transliuojamas ir per Lenkijos televiziją, tačiau šioje šalyje sulaukė toli gražu ne tokios palankios reakcijos. Dėl neturtinės žalos į teismą kreipėsi Armijos Krajova veteranas Zbigniewas Radłowskis, remiamas Armijos Krajova veteranų asociacijos. Jo pasipiktinimas nebuvo be pagrindo, o biografijos faktai bylojo apie moralinę teisę apginti istorinę tiesą.

Kai naciai užpuolė Lenkiją, karininko Wiktoro Radłowskio sūnui buvo vos penkiolika. Jau pirmosiomis karo dienomis jis savanoriu prašėsi į kariuomenę, tačiau nebuvo priimtas dėl jauno amžiaus. Vėliau netoli šeimos namų aptikus pogrindinę lenkų pasipriešinimo spaustuvę, Z.Radłowskis buvo suimtas ir tapo vienu pirmųjų tuomet vos atidarytos Aušvico koncentracijos stovyklos kalinių: jo numeris – 8 252.

Motinos prašymu, atsižvelgus į šeimos ryšius su žinomais Vokietijos pramonininkais, tai, kad pogrindinėje spaustuvėje nebuvo rasta nieko nusikalstamo, o Z.Radłowskis buvo dar paauglys, 1941 m. gegužę naciai jį paleido, įsakę nuolat registruotis gestape.

Po dvejų metų jaunuolis prisijungė prie Armijos Krajova partizanų. Tiesa, atsižvelgus į tai, kad jis periodiškai turėjo registruotis Čenstakavos gestape, baiminantis, kad, demaskavus jį, bus demaskuotas ir visas būrys, Z.Radłowskiui neleista dalyvauti aktyviuose kovos veiksmuose. Vėliau kilusiame Varšuvos sukilime jam teko svarbus vaidmuo, tačiau, numalšinus sukilimą, kartu su 300 sukilėlių buvo išvežtas į karo belaisvių stovyklą netoli Brėmeno. Čia, pažymėtas  numeriu 221 371, Z.Radłowskis sulaukė laisvės: lagerį išvadavo Kanados kariuomenė. 1945 m. gruodį Z.Radłowskis grįžo į Lenkiją, tačiau netrukus buvo suimtas ir nuteistas už šnipinėjimą anglų žvalgybai. Bausmę atliko kalėjime Varšuvoje.

Pradėdamas teisinę kovą su filmo autoriais, Z.Radłowskis sakė buvęs ypač sukrėstas tendencingų scenų, kuriose teigiama, esą lenkų partizanai į savo gretas nepriimdavo žydų, ir epizodo, kai, užpuolę traukinį ir pamatę jame vežamus belaisvius, partizanai juos paliko likimo valiai, o paklausti, kodėl taip pasielgė, atsakę: "Nes jie žydai ir yra blogesni už komunistus."

Zbigniewas Radłowskis

Pasigedo objektyvumo

Dar 2018 m. apygardos teismas ZDF ir "UFA Fiction" kūrėjus įpareigojo atsiprašyti ir sumokėti 20 tūkst. zlotų (maždaug 4 500 eurų) žalą. Filmo kūrėjai ši verdiktą apskundė, tačiau galutinis teismo sprendimas buvo ne ką švelnesnis.

Toks filmo autorių požiūris esą kuria lenkų partizanų kaip darinio, kuriame vyravo antisemitinis požiūris, įvaizdį.

Nustatęs, kad mini seriale "Armija Krajova" kariai nebuvo rodomi objektyviai, t.y. buvo teigiama, "kad ši karinė organizacija turėtų antisemitinį pobūdį", Krokuvos teismas paskelbė galutinį verdiktą: piniginė bauda "UFA Fiction" ir ZDF neskiriama, tačiau kompanijos įpareigotos atsiprašyti. Viešas atsiprašymas turi būti paskelbtas Lenkijos televizijoje, taip pat Vokietijos kanaluose ZDF, "ZDFneo" ir "3sat".

Apeliacinio teismo nuomone, seriale nekvestionuojamas nei vokiečių vaidmuo nacių nusikaltimuose ir jų atsakomybė už holokaustą, nei faktas, kad lenkai buvo vokiečių okupacijos aukos. Filmo veikėjai taip pat yra išgalvoti ir negali būti tapatinami su gyvais žmonėmis. Vis dėlto seriale vaizduojami partizanai, ryšintys lenkų vėliavos spalvų – baltos ir raudonos – raiščius su Armiją Krajovą identifikuojančiu užrašu AK, ir teigiama kad jie buvo priešiškai nusiteikę žydų atžvilgiu, abejingi jų skausmui ir antisemitinių nuotaikų.

Toks filmo autorių požiūris esą kuria lenkų partizanų kaip darinio, kuriame vyravo antisemitinis požiūris, įvaizdį.

Komentuodami tokį sprendimą Vokietijos filmo kūrėjai išreiškė apgailestavimą, esą teismas nepakankamai įvertino menininkų teisę į laisvą kūrybą.

Jautrios temos

Krokuvos teismo verdiktas – ne vienintelis nemalonumas, su kuriuo užsienyje susidūrė serialo kūrėjai. Jau anksčiau nemažai Lenkijos visuomeninių organizacijų kreipėsi į tuometį užsienio reikalų ministrą Radislavą Sikorskį, kad šis užkirstų kelią serialui, tendencingai vaizduojančiam lenkų partizanus, demonstruoti.

Rusijoje savo ruožtu piktintasi dėl esą tendencingai kuriamo sovietų kareivio paveikslo: seriale atskleidžiama brutali prievarta, kurią sužeistų vokiečių karių ir moterų atžvilgiu demonstravo rusų kariai.

Netrūko neigiamos kritikos ir pačioje Vokietijoje. Filmo kūrėjams priekaištauta, kad jie neakcentavo, jog kaip tik seriale vaizduojama karta rėmė Hitlerio idėjas, palaikė jo planus užkariauti Europą, iš jos bendruomenės pašalinti žydus. "Mūsų tėvai ir motinos buvo ne tik tie jauni žmonės, kuriems karas neleido tiesiog gyventi. Tai buvo labai ideologizuota, politizuota karta, norėjusi Vokietijos pergalės, nacionalsocialistinės Vokietijos pergalės, nes manė, kad tai teisinga", – rašė dienraščio "taz" apžvalgininkas.