Suaugusiesiems, pas kuriuos bus rasta iki 2,5 g šių narkotikų, negrės kalėjimas ar baudos; jiems bus suteikta informacija, kaip pasinaudoti priklausomybės ligų gydymo programomis.

Be to, policija nekonfiskuos jų narkotikų.

Tačiau per trejus metus truksiantį bandomąjį projektą Britų Kolumbijoje sunkiųjų narkotikų prekeiviai ir toliau bus traukiami baudžiamojon atsakomybėn.

„Situacija dar niekada nebuvo tokia skubi“, – spaudos konferencijoje naujųjų taisyklių įsigaliojimo išvakarėse sakė psichikos sveikatos ir priklausomybių ministrė Carolyn Bennett (Kerolin Benet).

„Šios visuomenės sveikatos krizės padariniai nuniokojo bendruomenes visoje Britų Kolumbijoje ir visoje Kanadoje“, – sakė ji. Kai praėjusių metų gegužę buvo paskelbta apie šią priemonę, ji pasiūlė, kad ji galėtų būti taikoma ir kitose provincijose.

Britų Kolumbija yra krizės epicentras, kuriame nuo 2016 metų, kai buvo paskelbta ekstremali situacija visuomenės sveikatos srityje, nuo perdozavimo mirė daugiau kaip 10 000 žmonių. Tai reiškia, kad 5 mln. gyventojų turinčioje provincijoje kasdien nuo apsinuodijimo narkotikais miršta maždaug šeši žmonės.

Visoje šalyje mirčių skaičius viršijo 30 000.

Pareigūnai tikisi, kad pakeitus politiką bus panaikinta su narkotikų vartojimu susijusi stigma, dėl kurios žmonės nesikreipia pagalbos, ir sustiprinta nuostata, kad priklausomybė yra sveikatos problema.

Britų Kolumbijos vyriausioji visuomenės sveikatos priežiūros pareigūnė Bonnie Henry (Boni Anri) sakė, kad stigma ir gėda dėl narkotikų vartojimo „verčia žmones slėpti savo priklausomybę“.

„Tai reiškia, kad daug žmonių miršta vieni“, – kalbėjo ji.

Kathryn Botchford (Katrin Bočford), kurios vyras Jasonas (Džeisonas) 2019 metais mirė nuo narkotikų perdozavimo, sakė, kad net neįtarė, jog jis vartojo narkotikus.

„Kai sužinojau, kaip jis mirė, pamaniau, kad čia turi būti klaida. Jasonas nevartoja narkotikų. Turime tris mažus vaikus, ir jis žino rizikas, – pasakojo ji. – Bet aš klydau. Jis mirė vienas pavartojęs draudžiamos medžiagos“.

K. Botchford sakė, kad iš pradžių slėpė jo mirties priežastį net nuo savo vaikų: „Jo paslaptis tapo mano paslaptimi.“

Tačiau galiausiai „supratau, kad... nesąmoningai kūriau gėdą“, kalbėjo moteris.

„Gydymo prieinamumas tebėra spraga“

Vankuverio klinikos, kuri pirmoji Šiaurės Amerikoje pradėjo teikti pacientams medicininės paskirties heroiną, gydytojas Scottas MacDonaldas (Skotas Makdonaldas) teigė, kad pagal naująsias taisykles „žmonės bus labiau linkę kreiptis dėl gyvybiškai svarbios psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo priežiūros ir kitų sveikatos priežiūros paslaugų, kurių jiems taip dažnai reikia“.

Naujienų agentūrai AFP jis sakė, kad policija, nebekonfiskuodama narkotikų, sumažins jų patiriamą stresą ir „palengvins žmonių gyvenimą“.

Kanada išleido daugiau nei 800 mln. kanadietiškų dolerių (549,6 mln. eurų) opioidų krizei suvaldyti, įskaitant priklausomybių gydymą, naloksono tiekimą ir 39 prižiūrimų narkotikų vartojimo vietų visoje Kanadoje atidarymą.

C. Bennett atkreipė dėmesį į tokius sėkmingus rezultatus, kaip daugiau kaip 42 000 perdozavimo atvejų, kuriuos pavyko užkardyti saugaus švirkštimosi vietose, ir daugiau kaip 209 000 asmenų, kurie pastaraisiais metais buvo nukreipti į sveikatos priežiūros ir socialines paslaugas.

Tačiau ji taip pat pripažino, kad „gydymo prieinamumas tebėra spraga“, kurią stengiamasi panaikinti.

Dėl Britų Kolumbijai suteiktos baudžiamojo kodekso išimties bandomajam projektui ši provincija tapo tik antrąja Šiaurės Amerikos jurisdikcija, dekriminalizavusia sunkiuosius narkotikus. 2020 metų lapkritį tai padarė JAV Oregono valstija.

Šioje valstijoje smarkiai sumažėjo suėmimų, dėl kurių sumažėjo krūvis policijai ir teismams, tačiau Oregono iniciatyva susidūrė su pasipriešinimu dėl to, kad palyginti nedaug žmonių – mažiau nei 1 proc. – pasinaudojo pasiūlymais padėti.

„Jų pastangos pastūmėti žmones (atsisakyti narkotikų) visiškai žlugo“, – AFP sakė Stanfordo mokslininkas Keithas Humphreysas (Kitas Hamfrisas).

Jis ir kiti kaltino nepakankamą priklausomybės ligų gydymo paslaugų prieinamumą ir chaotišką iniciatyvos finansavimą.

Kanados grupės „Moms Stop The Harm“ atstovė Isabelle Fortier (Izabel Fortjė), kurios dukra mirė nuo perdozavimo 2019-aisiais, sakė, kad dekriminalizavimas yra geras pirmas žingsnis, tačiau reikia padaryti daugiau.

„Tai neišspręs krizės“, – sakė ji AFP.

„Bet galbūt tai gali padėti neleidžiant žmonėms nueiti slidžiu keliu ir būti dar labiau stigmatizuojamiems dėl to, kad jie turi teistumą“, – sakė ji.