Kai karas nepalieka kitos alternatyvos, tampi žalesnis

Apstu visur

Kai Sirijos vyriausybė užpuolė jų kaimą, Radwano al-Shimali šeima skubiai į savo sunkvežimį krovė drabužius, antklodes, čiužinius ir skubiai pradėjo naują pabėgėlių gyvenimą, palikdami savo namus ir dirbamą žemę.

Tarp daiktų, kuriuos jie pasiėmė kartu, buvo viena vertinama technologija: saulės kolektorius, dabar atremtas į uolas šalia nudriskusios palapinės, kurią jie vadina naujaisiais namais, alyvmedžių giraitėje netoli Haranabušo kaimo Sirijos šiaurės vakaruose.

"Tai svarbu", – "The New York Times" reporteriui Benui Hubbardui sakė R.al-Shimali. Jis kalbėjo apie 270 vatų skydą, vienintelį jo šeimos elektros energijos šaltinį. "Kai dieną šviečia saulė, naktį galime turėti šviesos", – pridūrė jis.

Saulės revoliucija įsivyravo daug kur sukilėlių tebevaldomame Sirijos šiaurės vakarų regione, kur daugybė žmonių, kurių gyvenimus pakeitė dešimtmetį trukęs šalies pilietinis karas, įsisavino saulės energiją vien todėl, kad tai yra pigiausias elektros energijos šaltinis.

Saulės kolektoriai, dideli ir maži, seni ir nauji, atrodo, Idlibo provincijoje, prie teritorinės sienos su Turkija, yra visur – po du ar tris stovi ant daugiabučių namų stogų ir balkonuose, įtaisyti ant pabėgėlių palapinių bei sumontuoti netoli didžiulių ūkių ir gamyklų platformose, besisukančiose bei sekančiose saulę danguje.

Daugelis Vakarų šalių saulės kolektorius laiko klestėjimo ženklu, o tokios turtingos šalys kaip JAV ar kai kurios ES narės investavo milijardus dolerių alternatyviai energijai skatinti.

Tačiau saulės bumas šiaurės vakarų Sirijoje nesusijęs su klimato kaitos baime ar noru sumažinti anglies dvideginio pėdsaką. Daugeliui tai yra vienintelė perspektyvi galimybė regione, kuriame vyriausybė nutraukė elektros tiekimą ir importuotas kuras privatiems generatoriams daugeliui žmonių yra absoliuti prabanga.

"Nėra jokios alternatyvos, – sakė saulės baterijų importuotojas al Dana mieste Akramas Abbasas. – Saulės energija yra Dievo palaima."

Remiantis Jungtinių Tautų plėtros programa (JTVP), visoje Sirijoje 90 proc. teritorijų trūksta stabilaus elektros maitinimo šaltinio.

Ūkininkų atradimas

Karo pradžioje Idlibo provincija tapo sukilėlių tvirtove. Štai kodėl vyriausybė pašalino ją iš nacionalinio elektros tinklo, kurį maitina naftos ir dujų elektrinės bei hidroelektrinės ant Eufrato upės.

Iš pradžių vietiniai gyventojai griebėsi generatorių: mažų, dujomis varomų agregatų parduotuvėms, ir didelių, dyzelinių variklių, kad aprūpintų elektra visus daugiabučius. Nuolatinis tokių generatorių sukeliamas triukšmas ir kenksmingi jų dūmai tapo gyvenimo dalimi sukilėlių kontroliuojamuose miestuose.

Kurį laiką didžioji dalis kuro buvo tiekiama iš naftos gręžinių Sirijos rytuose, kuriuos kontroliuoja džihadistų judėjimas "Islamo valstybė". Jis buvo rafinuojamas vietoje ir labai purvinas, vadinasi, kenkė generatoriams, todėl jiems reikėjo dažnos ir brangios priežiūros.

Kai 2019 m. "Islamo valstybė" prarado paskutinį savo bastioną Sirijoje, šiaurės vakarų regionas iš Turkijos importavo kur kas grynesnį, bet daugiau nei dvigubai brangesnį kurą. Šis kainų šuolis pastūmė klientus į saulės energijos glėbį, sakė Ahmedas Falaha, parduodantis saulės kolektorius ir baterijas Binišo mieste Idlibe.

Alepo, Idlibo ir kiti regionai neteko dyzelino tiekimo, todėl ligoninėse 25 dienas nebuvo elektros, o tai kainavo žmonių gyvybes.

Iš pradžių jis pardavinėjo generatorius, tačiau 2014 m. pridėjo ir saulės kolektorius. Iš pradžių jie nebuvo populiarūs, nes gamino mažiau elektros, tačiau pakilus kuro kainoms žmonės naktį pastebėjo, kad kai kurie jų kaimynai, turintys saulės kolektorius, savo namuose laiką leidžia šviesoje, kol patys sėdi tamsoje. Paklausa augo, kol 2017 m. A.Falaha nustojo pardavinėti generatorius. "Dabar dieną ir naktį dirbame su saulės energija", – sakė jis.

Pardavėjo teigimu, perkamiausios yra Kanadoje pagamintos 130 vatų galingumo panelės, kurios buvo importuotos į Siriją po kelerių metų naudojimo saulės ūkyje Vokietijoje. Jos kainuoja po 38 JAV dolerius už kiekvieną. Tiems, kurie gali investuoti daugiau, A.Falaha turi Kinijoje pagamintų 400 vatų pajėgumo panelių už 100 JAV dolerių.

Standartinį paketą kukliam namui sudaro keturios plokštės, dvi baterijos, kabeliai ir kita įranga už 550 JAV dolerių. Dauguma šeimų galėtų visa tai naudoti norėdami įjungti šaldytuvą ar skalbimo mašiną dieną, o naktį – apšvietimą ir televizorių.

Kai žmonės priprato prie saulės energijos, A.Falaha pradėjo pardavinėti dideles instaliacijas dirbtuvėms ir vištų fermoms. Neseniai jis pardavė savo didžiausią paketą – 160 saulės kolektorių už maždaug 20 tūkst. JAV dolerių – ūkininkui, kuris pavargo pirkti dyzeliną, kad galėtų įjungti drėkinimo sistemos siurblį, ir jam reikėjo pigesnės alternatyvos.

"Iš pradžių tai yra brangu, bet vėliau – nemokama", – sakė A.Falaha, savo telefone žurnalistui rodydamas vaizdo įrašą, kuriame matyti saulės energija varomi purkštuvai, laistantys vešlų, žalią lauką.

Saulės energiją pamėgę ūkininkai įvertino, kad gali pamiršti generatoriaus triukšmą ir kenksmingus dūmus, tačiau svarbiausias veiksnys, lėmęs tokį pasirinkimą, – kaina. "Paskutinis dalykas, apie kurį čia žmonės galvoja, yra aplinka", – atviravo A.Falaha.

Daugybė sirų šiandien jau tiki, kad net jei ir vyriausybė atstatytų normalų elektros tiekimą, saulės energija išliktų pigesnė.

Gelbsti gyvybes

Saulės energija gelbsti ne tik namų ūkiuose ar ūkininkaujant, bet ir žūtbūt reikalinga ligoninėse. Sumenkus galimybėms įsigyti kuro, kuris yra reikalingas elektros generatorių darbui palaikyti, dar 2015 m. susiformavo tikra humanitarinė katastrofa.

Alepo, Idlibo ir kiti regionai neteko dyzelino tiekimo, todėl ligoninėse 25 dienas nebuvo elektros, o tai kainavo žmonių gyvybes. Dėl to UOSSM (Medicinos priežiūros ir pagalbos organizacijų sąjungos) nariai įkūrė vieną didžiausių medicinos nevyriausybinių organizacijų Sirijoje, kurioje dirba per 2 tūkst. darbuotojų.

"The Syria Solar" iniciatyva buvo pradėta 2016 m., kad šalies sveikatos priežiūros sistema būtų pakeista į atsinaujinančią energiją naudojančią struktūrą.

Ši iniciatyva 2017 m. padėjo vienoje Sirijos šiaurės ligoninėje įrengti pirmąją tokią saulės sistemą. Minima elektrinė padengia 20–30 proc. vienos dienos ligoninės energijos poreikio. Jei trūksta dyzelino, svarbiausios sritys – operacinės, intensyviosios terapijos skyriai ir skubios pagalbos skyriai – ir toliau aprūpinamos saulės energija.

Šiandien daugiau ligoninių visoje Sirijoje kur kas sėkmingiau veikia, kliaujantis saulės energija.