- Silvija Čibirienė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Anglijos rytiniame Kembridžo mieste sekmadienį vakare mirė iškilus sovietų laikų disidentas Vladimiras Bukovskis.
Publicistui ir rašytojui buvo 76 metai.
V. Bukovskis, kurio sveikata pastaraisiais metais buvo silpna, mirė sustojus širdžiai vienoje Kembridžo ligoninėje, pranešė JAV įsikūrusi savanoriška organizacija „Bukovsky Center“.
Sulaukęs 35-erių metų sovietiniuose kalėjimuose, lageriuose ir psichiatrijos ligoninėse V. Bukovskis jau buvo praleidęs 12 metų už atvirą pasipriešinimą režimui.
V. Bukovskis buvo vienas iš balsingiausių veikėjų, kritikavusių Sovietų Sąjungos vykdytas pastangas nutildyti politinius disidentus, uždarant juos psichiatrinėse ligoninėse.
Sovietų Sąjungos medikai politiniams disidentams sąmoningai klaidingai diagnozuodavo psichikos sutrikimus, kad jie būtų laikomi psichiatrijos ligoninėse ir girdomi stipriai veikiančiais vaistais.
Tokia praktika tapo ypač populiari septintojo dešimtmečio viduryje ir Sovietų Sąjungos byrėjimo laikotarpiu.
„Sovietų valdžia vadino V. Bukovskį chuliganu, užsiimančiu antisovietine veikla“, – parašė žmogaus teises ginanti grupė „Memorial“ socialiniame tinkle „Twitter“.
„Mes jį vadiname didvyriu ir sakome „ačiū“, – priduriama pranešime.
V. Bukovskis dar būdamas studentas išgarsėjo aktyvia veikla.
1963 metais jis buvo suimtas už uždraustos literatūros laikymą. Valdžia jį paskelbė psichiškai nesveiku ir uždarė į psichiatrijos ligoninę. Antrą kartą 1967 metais suimtas aktyvistas trejiems metams buvo pasiųstas į darbo stovyklą.
1971 metais jam pavyko gauti šešių disidentų ligos istorijų išrašus iš psichiatrinės ligoninės ir slapta išvežti vadinamąją baudžiamąją psichiatriją įrodančius dokumentus į Vakarus.
Jam atliekant dar vieną laisvės atėmimo bausmę 1976 metais sovietų vyriausybė pagal apsikeitimo kaliniais sutartį su Vašingtonu iškeitė jį į Čilės komunistų partijos generalinį sekretorių Luisą Alberto Corvalaną (Luisą Albertą Korvalaną). Disidentas išvyko gyventi į Didžiąją Britaniją ir įsikūrė Kembridže.
„Leidimas žudyti“
Žlugus Sovietų Sąjungai V. Bukovskis atvyko į Maskvą ir, gavęs įslaptintų dokumentų iš Komunistų partijos Centro komiteto archyvų, išvežė juos į užsienį.
V. Bukovskis griežtai kritikavo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, sakydamas, kad dabartinė Rusija mažai kuo skiriasi nuo Sovietų Sąjungos. Jis taip pat kaltino Maskvą 2006 metais suorganizavus buvusio šnipo Aleksandro Litvinenkos nunuodijimą Londone radioaktyviu poloniu.
2006 metais dienraštis „The Times“ išspausdino jo straipsnį „Leidimas žudyti“ (Licence to Kill), kuriame V. Bukovskis perspėjo apie V. Putino priimtą įstatymą, leidžiantį Maskvai žudyti savo priešus bet kurioje šalyje.
Vėliau tais pačiais metais Londone buvo nunuodytas V. Bukovskio draugas ir Kremliaus kritikas A. Litvinenka.
2008 metais V. Bukovskis bandė siekti Rusijos prezidento posto, bet jam nebuvo leista registruotis kandidatu.
2014 metais jis buvo sulaikytas britų policijos vaikų pornografijos byloje. V. Bukovskiui buvo pareikšti kaltinimai dėl medžiagos su nepadoriais vaikų atvaizdais kūrimo ir laikymo. Kaltinimų jis nepripažino.
Teismas buvo atidėtas dėl pašlijusios kaltinamojo sveikatos.
V. Bukovskis yra virtinės knygų autorius. Populiariausia iš jų yra 1978 metų jo autobiografinė knyga „To Build a Castle: My Life As a Dissenter“, pasakojanti apie autoriaus gyvenimą Gulage ir psichiatrijos ligoninėse.
Pirmadienį opozicijos lyderis Dmitrijus Gudkovas rekomendavo rusams perskaityti V. Bukovskio memuarus.
„Nė vienas ten esantis žodis netapo atgyvena“, – rašė D. Gudkovas tviterio žinutėje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Beveik 1,5 mln. eurų per tris dienas: slovakai renka pinigus Ukrainai5
Kelios Slovakijos organizacijos pradėjo lėšų rinkimo kampaniją „Amunicija Ukrainai“, per tris dienas surinkta beveik 1,5 mln. eurų. ...
-
V. Zelenskis susitiko su žydų organizacijų atstovais5
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su judėjų organizacijų atstovais ir žydų mokyklos mokiniais ir padėkojo visai žydų bendruomenei už paramą Ukrainai kovoje už laisvę. ...
-
Šveicarija nepritaria prisijungimui prie darbo grupės Rusijos oligarchų pinigams susekti2
Šveicarijos parlamentarai trečiadienį atmetė pasiūlymą, kad jų šalis prisijungtų prie Didžiojo septyneto (G-7) darbo grupės rusų oligarchų pinigams susekti ir areštuoti po Rusijos invazijos į Ukrainą. ...
-
O. Scholzas tikisi NATO šalyse rasti Ukrainai šešias „Patriot“ sistemas
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, jog Berlynas deda pastangas, kad „NATO kontekste“ Ukrainai būtų surastos šešios „Patriot“ oro gynybos sistemos, be tos, kurią Vokietija jau pažadėjo perduoti Kyji...
-
„Google“ atleido 28 darbuotojus, protestavusius dėl įmonės sutarties su Izraeliu
Po trikdančio sėdimojo protesto dėl „Google“ sutarties su Izraelio vyriausybe šis technologijų milžinas atleido 28 darbuotojus, ketvirtadienį pranešė „Google“ atstovas. ...
-
Lenkijoje sulaikytas vyras, įtariamas padėjęs Rusijai planuoti pasikėsinimą į V. Zelenskį5
Lenkijoje sulaikytas vyras, įtariamas padėjęs Rusijos žvalgybos tarnyboms planuoti pasikėsinimą į Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, ketvirtadienį pranešė lenkų ir ukrainiečių prokurorai. ...
-
NATO vadovas: Ukrainai skubiai reikalinga oro gynyba
Ketvirtadienį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas per Didžiojo septyneto (G7) užsienio reikalų ministrų susitikimą Italijos Kaprio saloje pareiškė, kad Ukrainai „skubiai ir būtinai reikia daugiau oro gynybos“. ...
-
JT vadovas perspėja: Viduriniai Rytai atsidūrė ant plataus regioninio konflikto slenksčio3
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) ketvirtadienį nupiešė niūrų padėties Viduriniuose Rytuose vaizdą, perspėdamas, kad dėl karo Gazos Ruože ir Irano išpuolio prieš Izraelį kyla...
-
E. Macronas penktadienį Paryžiuje surengs derybas su Libano premjeru ir kariuomenės vadu
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) penktadienį Paryžiuje susitiks su Libano ministru pirmininku Najibu Mikati (Nadžibu Mikačiu) ir kariuomenės vadu Josephu Aounu (Džozefu Aunu), skelbia prezidentūra. ...
-
Žurnalas „Time“ įtraukė J. Navalnają į įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašą11
JAV žurnalas „Time“ įtraukė kalėjime mirusio Rusijos opozicijos politiko Aleksejaus Navalno našlę Juliją Navalnają į įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašą ir paskelbė pirmą išsamų jos interviu, rašo rus...