- Silvija Čibirienė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Antrasis šio amžiaus dešimtmetis bus karščiausias per visą istoriją, antradienį paskelbė Jungtinės Tautos, pateikusios metinį vertinimą, kaip klimato kaita lenkia žmonijos sugebėjimą prie jos prisitaikyti.
Pasaulio meteorologijos organizacija (WMO) nurodė, kad pasaulinė temperatūra šiemet kol kas buvo 1,1 Celsijaus laipsnio aukštesnė už vidutinę temperatūrą iki pramonės revoliucijos, tad 2019-ieji tikriausiai pateks tarp trejų šilčiausių per stebėjimų istoriją metų.
Dėl žmogaus nulemtos taršos, susijusios su iškastinio kuro deginimu, infrastruktūros statymu, javų auginimu ir prekių pervežimu, 2019-ieji tikriausiai bus rekordiniai metai kalbant apie anglies junginių koncentraciją atmosferoje, savo ruožtu nulemsiančią tolesnį šiltėjimą, nurodė WMO.
Vandenynų, kurie absorbuoja 90 proc. perteklinės šilumos, besikaupiančios dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, temperatūra dabar yra aukščiausia per stebėjimų istoriją.
Pasaulio jūros dabar yra ketvirtadaliu rūgštingesnės nei prieš 150 metų, ir tai kelia grėsmę jūrų ekosistemoms, nuo kurių, kalbant apie maistą ir darbą, priklauso milijardai žmonių.
Spalio mėnesį pasaulinis jūrų lygis pasiekė aukščiausią per stebėjimų istoriją ribą. Tai iš dalies nulėmė 329 mlrd. t Grenlandijos ledynų ledo praradimas per 12 mėnesių.
Iki 22 mln. perkeltųjų
Kiekvienas iš pastarųjų keturių dešimtmečių buvo šiltesnis už ankstesnį.
Klimato kaita nėra problema, kurią galima būtų palikti spręsti ateities kartoms. Žmonijos nepasotinamas augimas bet kokia kaina reiškia, kad milijonai žmonių jau dabar patiria žalą.
Ataskaitoje nurodoma, kad per pirmąjį 2019 m. pusmetį buvo perkelta daugiau nei 10 milijonų žmonių, iš jų septyni milijonai – tiesiogiai dėl stichinių nelaimių, tokių kaip audros, potvyniai ir sausra.
WMO teigimu, iki šių metų pabaigos perkeltųjų dėl ekstremalių oro sąlygų skaičius gali pasiekti 22 milijonus.
„2019 metais su orais ir klimatu susiję pavojai ir vėl sudavė stiprų smūgį“, – pareiškė WMO generalinis sekretorius Petteri Taalas (Peteris Talasas).
„Kaitros bangos ir potvyniai, kurie anksčiau buvo kartą per šimtmetį pasitaikantys reiškiniai, tampa vis įprastesni“, – pažymėjo jis.
Visuotinei temperatūrai padidėjus vos 1 laipsniu, palyginti su ikipramoninio laikotarpio rodikliais, 2019 metais Europą, Australiją ir Japoniją užklupo aukų pareikalavusios kaitros bangos, Pietryčių Afriką nuniokojo superaudros, o Kalifornijoje ir Australijoje nevaldomai siautėja miškų gaisrai.
„Nesugebame prisitaikyti“
Šiuo metu pasaulio valstybės veda svarbias derybas Madride, siekdamos patvirtinti galutines taisykles pagal 2015 metų Paryžiaus klimato susitarimą, kuriuo šalys įsipareigojo stengtis kad iki šio šimtmečio pabaigos klimatas atšiltų iki „gerokai mažiau“ nei dviem laipsniais.
Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisija (IPCC) pernai pabrėžė, kad žmonijai gyvybiškai svarbu stengtis laikytis saugesnės 1,5 laipsnio ribos – idealiu atveju mažinant išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir perorientuojant pasaulio ekonomiką atsinaujinančių šaltinių energetikos link.
JT praėjusią savaitę savo metiniame vertinime nurodė, kad norint neperžengti 1,5 laipsnio ribos, pasauliui būtina kasmet mažinti išmetamo anglies dvideginio kiekį 7,6 proc. iki 2030 metų.
Tačiau šiuo metu išmetamų teršalų kiekis tik didėja.
Vyriausybėms ir toliau skiriant šimtus milijardų dolerių iškastinio kuro subsidijoms, atrodo, kad Madride nėra konsensuso, kaip šalys, kurios jau susiduria su klimato kaitos padariniais, galėtų finansuoti pastangas prisitaikyti prie naujos tikrovės.
„Mūsų ekonominėje veikloje atmosfera tebenaudojama kaip šiltnamio efektą sukeliančių dujų sąvartynas“, – sakė Londono imperinio koledžo profesorius adjunktas Joeri Rogelj'is (Juris Rogelis).
„Kylanti temperatūra, šiltėjantys vandenynai, jų rūgštėjimas ir kiti reiškiniai yra logiška tokio neveiklumo pasekmė, ir tai turėtų mus labai jaudinti“, – pridūrė jis.
Net jei visi Paryžiuje prisiimti įsipareigojimai būtų buvę įvykdyti, Žemė iki šio amžiaus pabaigos vis tiek priartėtų prie 3 laipsnių šiltesnės temperatūros.
Diskusijomis Madride iš dalies siekiama paskatinti šalis didinti savo ambicijas kovos su klimato kaita srityje iki kitąmet sueisiančio galutinio termino.
Anot Oksfordo universiteto Aplinkos pokyčių instituto direktoriaus pavaduotojos Friederike Otto (Fryderikės Oto), WMO ataskaita „liudija, kad mes nesugebame prisitaikyti net prie 1,1 laipsnio atšilimo“.
„Ir nėra jokių abejonių, kad šį 1,1 laipsnio [atšilimą] lemia iškastinio kuro deginimas“, – pabrėžė ekspertė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Paryžius paneigė pranešimus apie Ukrainoje dislokuotus prancūzų karius
Prancūzijos užsienio reikalų ministerija socialiniame tinkle „X“ pasmerkė naujausią dezinformacijos kampaniją, kurios metu skleidžiama informacija, neva Ukrainoje jau yra dislokuota karių iš Užsienio legiono pėstininkų pulko. ...
-
Karalius Karolis III mini pirmąsias karūnavimo metines1
Jungtinės Karalystės karalius Karolis III pirmadienį paminėjo pirmąsias karūnavimo metines – tai buvo nelengvi metai, per kuriuos jam buvo diagnozuotas vėžys ir tebesitęsė įtampa su nutolusiu sūnumi princu Harry. ...
-
Dėl Rusijos branduolinių ginklų pratybų – pasmerkimas12
Baltijos šalių ir Vokietijos ministrai pirmininkai pirmadienį pasmerkė Rusijos ketinimus surengti taktinių branduolinių ginklų pratybas. ...
-
U. von der Leyen Kinijai: ES pasirengusi sunkiems sprendimams ekonomikai apsaugoti
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) pirmadienį sakė, kad Europos Sąjunga nevengs imtis griežtų priemonių savo ekonomikai apsaugoti ir saugumui užtikrinti, tarp Europos ir Kinijos tvyrant įtampai dėl prekybos. ...
-
Lenkų karinė kontržvalgyba: V. Putinas pasirengęs nedidelei operacijai prieš vieną iš Baltijos šalių8
Niekas negali tiksliai pasakyti, kada gali prasidėti Rusijos agresija prieš Lenkiją, tačiau Vladimiras Putinas galimai jau dabar yra pasirengęs įvykdyti nedidelę operaciją prieš vieną iš Baltijos šalių. ...
-
Rusija grasina smogti JK kariniams taikiniams Ukrainoje ir kitur22
Maskva pirmadienį pareiškė, kad gali smogti Britanijos kariniams taikiniams Ukrainoje ir kitur, jei ukrainiečių pajėgos panaudos Londono tiekiamas ilgojo nuotolio raketas smūgiams Rusijai. ...
-
Vokietija dėl kibernetinės atakos konsultacijoms atšaukia savo ambasadorių Rusijoje1
Vokietija laikinai atšaukė savo ambasadorių Rusijoje, Berlynui apkaltinus Rusiją dėl valstybės remiamos kibernetinės atakos prieš Socialdemokratų partijos (SPD) narius, pirmadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija. ...
-
ES atsisakys Lenkijos atžvilgiu pradėtų veiksmų dėl susirūpinimo teisine valstybe1
Europos Sąjunga pirmadienį pranešė, kad atsisakys prieš šešerius metus Lenkijos atžvilgiu pradėtų veiksmų dėl susirūpinimo teisinės valstybės būkle, kurie galėjo atimti iš Varšuvos balso teisę bloko reika...
-
Žiniasklaida: Kinijos lyderis Xi Jinpingas Paryžiuje susitiko su Prancūzijos prezidentu E. Macronu4
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) pirmadienį Paryžiuje susitiko su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu (Si Dzinpingu), pradedančiu oficialiąją savo valstybinio vizito Prancūzijoje dalį. ...
-
Kremlius: branduolinės pratybos – atsakas į pastabas dėl karių siuntimo į Ukrainą11
Kremlius pareiškė, kad artėjančios taktinių branduolinių ginklų pratybos, apie kurias Rusija paskelbė kiek anksčiau pirmadienį, yra atsakas į Vakarų lyderių, įskaitant Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną (Emaniuelį Makroną), kome...