- Raimondas Čiuplys, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Didžiosios Britanijos vyriausybė trečiadienį sugrįžo į šalies Aukščiausiąjį Teismą, tvirtindama, kad premjero Boriso Johnsono (Boriso Džonsono) sprendimas įšaldyti parlamento darbą likus vos kelioms savaitėms iki numatyto šalies išstojimo iš Europos Sąjungos nebuvo nei netinkamas, nei neteisėtas.
Tai jau antroji iš trijų istorinės bylos nagrinėjimo dienų teisme, supriešinusiame šalies įstatymų leidžiamąją ir vykdomąją valdžias, grėsmingai artėjant spalio 31 dieną numatytam „Brexit“.
Vyriausybės teisininkas Jamesas Eadie (Džeimsas Idis) tvirtino, kad žemesnės instancijos teismas teisingai išaiškino, jog B. Johnsono sprendimas įšaldyti parlamento darbą yra „aukštosios politikos“, o ne teisinis reikalas. Sprendimą kelioms savaitėms uždaryti parlamentą J. Eadie pavadino „natūraliai ir iš esmės politinio pobūdžio“.
Pasak jo, teismo įsikišimas pažeistų „esminį konstitucinį“ teismų ir vykdomosios valdžios atskyrimo principą.
„Drįstame pareikšti, kad tai yra politinio sprendimo, o ne teisės normų teritorija“, – pareiškė J. Eadie.
Vyriausybės priešininkai tvirtina, kad B. Johnsonas neturėjo teisės uždaryti parlamentą likus kelioms savaitėms iki numatyto šalies išstojimo iš 28 valstybių Bendrijos, siekdamas „nesąžiningo tikslo“ – išsisukti nuo savo „Brexit“ planų kontrolės parlamente. Jie taip pat kaltina B. Johnsoną melavus karalienei Elizabeth II (Elzbietai II), kai prašė jos oficialaus pritarimo teisėkūros institucijos darbo sustabdymui.
Rugsėjo 4 dieną B. Johnsono paleistas parlamentas į darbą sugrįš spalio 14 dieną – likus vos porai savaičių iki spalio 31-ąją numatyto Britanijos pasitraukimo iš ES termino. Jis tvirtina, kad parlamento uždarymas yra įprasta priemonė, turinti sudaryti sąlygas jo konservatorių vyriausybei paruošti naują įstatymų leidybos darbotvarkę, ir ji niekaip nėra susijusi su „Brexit“.
J.Eadie atmetė kaltinimus, esą premjeras bandė neleisti parlamentarams blokuoti jo „Brexit“ planus.
„Parlamentas turėjo ir pasinaudojo galimybe leisti“ nepalankius vyriausybei įstatymus ir dar turės galimybę tai daryti nuo spalio 14-osios iki „Brexit“ dienos, sakė vyriausybei atstovaujantis teisininkas.
Premjeras B. Johnsonas tvirtina, kad Jungtinė Karalystė privalo palikti Europos Sąjungą spalio 31 dieną su skyrybų sutartimi arba be jos. Tačiau daugelis ekonomistų ir JK įstatymų leidėjų mano, kad Britanijos išstojimas be sutarties suduotų triuškinamą smūgį šalies ekonomikai ir būtų destabilizuojantis socialiniu požiūriu.
Parlamento rūmai pristatė kliūčių B. Johnsono užsibrėžtame kelyje. Viena jų yra teisės aktas, įpareigojantis vyriausybę siekti atidėti „Brexit“ terminą, jeigu jai nepavyks pasiekti „skyrybų“ sutarties su ES.
Parlamento darbo nutraukimas išvadavo B. Johnsoną nuo tolesnio Bendruomenių Rūmų kišimosi į jo planus, bet sukėlė teisinių ginčų, kurių išaiškinimai žemesnės instancijos teismuose buvo prieštaringi. Anglijos Aukštasis Teismas nusprendė, kad šis parlamento paleidimas yra politinis, o ne teisinis sprendimas, tačiau Škotijos teismas priėjo išvados, kad B. Johnsonas veikė neteisėtai, siekdamas „išvengti demokratinės kontrolės“.
Aukščiausiojo Teismo prašoma išaiškinti, kuris yra teisus. Teisėjai savo išvadą turėtų skelbti ketvirtadienį, pasibaigus bylos nagrinėjimui.
Vienuolikos Aukščiausiojo Teismo teisėjų sprendimas galėtų priversti B. Johnsoną vėl sušaukti Parlamentą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prancūzijoje atšaukta tūkstančiai skrydžių dėl šalies skrydžių dispečerių streiko
Prancūzijos ir kituose Europos oro uostuose ketvirtadienį buvo atšaukta tūkstančiai skrydžių dėl pagrindinės prancūzų skrydžių dispečerių profesinės sąjungos streiko reikalaujant didesnio darbo užmokesčio. ...
-
A. Lukašenka: tai bus apokalipsė
Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka pabrėžė naikinančio branduolinio karo pavojų, jei Vakarai didins spaudimą Rusijai dėl Ukrainos. ...
-
Lenkija teigia iki šiol suteikusi Ukrainai karinės pagalbos už 8,4 mlrd. eurų
Lenkija, vyriausybės duomenimis, per pirmuosius dvejus metus nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios kaimyninei šaliai suteikė karinės paramos už 8,4 mlrd. eurų. ...
-
Vokietijos parlamentas nusprendė birželio 15 dieną paskelbti Veteranų diena
Vokietijos parlamentas balsavo už tai, kad birželio 15 dieną kasmet būtų minima nacionalinė Veteranų diena, o didžioji dauguma įstatymų leidėjų šiam pasiūlymui pritarė. ...
-
R. Sikorskis ukrainietiškai patikino Kremlių, kad Lvivas priklauso Ukrainai
Lenkija neturi jokių teritorinių pretenzijų Ukrainai, nors Rusijos propaganda teigia priešingai, kad sukiršintų dvi tautas. Bet Kremliui nepavyks to padaryti. ...
-
Įkalintos Baltarusijos opozicijos veikėjos šeima apie ją negirdėjo daugiau kaip 400 dienų
Įkalintos Baltarusijos opozicijos veikėjos Maryjos Kalesnikavos šeima trečiadienį, per aktyvistės 42-ąjį gimtadienį, pranešė, kad praėjo jau 434 dienos, kai jos artimieji negavo jokios žinios apie ją. ...
-
Derybos su Rusija dėl Krymo – neįmanomos
Negali būti jokių derybų su Rusija dėl Krymo, todėl Ukraina tęsia darbą Krymo platformoje, kad laikinosios pusiasalio okupacijos klausimas nedingtų iš tarptautinės bendruomenės radaro, savo išskirtiniuose komentaruose naujienų agentūr...
-
Rusija taikysis į potencialius NATO branduolinius ginklus Lenkijoje
Jei Lenkijoje bus dislokuoti NATO branduoliniai ginklai, jie taps svarbiausiais Rusijos taikiniais, sakė Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas. ...
-
Pranešama, kad Izraelio puolimas Rafoje prasidės nuo civilių evakuacijos
Gręsianti Izraelio karinė operacija paskutinėje likusioje „Hamas“ tvirtovėje Gazoje – Rafos mieste prasidės nuo civilių evakuacijos, kuri gali užtrukti iki penkių savaičių, ketvirtadienį pranešė Izraelio radijo stotis &bdqu...
-
R. Sikorskis: Rusijos ataka prieš bet kurią NATO šalį neišvengiamai baigtųsi jos pralaimėjimu5
Rusijos ataka prieš bet kurią NATO šalį neišvengiamai baigtųsi jos pralaimėjimu. ...