- Raimondas Čiuplys, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jungtinė Karalystė ir Prancūzija ketvirtadienį susitarė kitą savaitę surengti tolesnes derybas dėl žvejybos teisių krizės, dėl kurios šalys gali įsitraukti į prekybos karą po „Brexito“.
Atitinkamas sprendimas buvo priimtas po aukšto rango šalių ministrų susitikimo Paryžiuje.
Nors kol kas nėra ženklų, kad „Brexito“ ministrui Davidui Frostui (Deividui Frostui) ir Prancūzijos Europos reikalų ministrui Clement'ui Beaune'ui (Klemanui Bonui) derybose būtų pavykę pasiekti proveržį, noras tęsti dialogą rodo, kad abi šalys yra vėl suinteresuotos derybomis.
„Jie aptarė virtinę sunkumų, kylančių iš JK ir ES susitarimų taikymo. Abi pusės išdėstė savo pozicijas ir susirūpinimą“, – sakė JK vyriausybės atstovas ir pridūrė, kad ministrai „tikisi vėl pasikalbėti kitos savaitės pradžioje“.
Dabar D. Frostas vyks į Briuselį penktadienį numatytų derybų su Europos Komisijos pirmininkės pavaduotoju Marošu Šefčovičiumi, pridūrė atstovas.
Prancūzija kol kas šių derybų nekomentavo. C. Beaune'as yra artimas Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) sąjungininkas, tvirtinantis, jog Prancūzija neturėtų mokėti už, anot jo, klaidingą Britanijos sprendimą palikti Bendriją.
„Mes visada tikimės pažangos, bet matysime, ką pasieksime“, – ITV naujienoms sakė D. Frostas prieš išvažiuodamas traukiniu į Paryžių.
„Svarstomos visos galimybės“
JK ir Prancūzijos ginčas dėl žvejybos teisių po „Brexito“ dar labiau padidino įtampą ir šiaip sudėtinguose dvišaliuose santykiuose po Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos, kuris gali peraugti į tikrą prekybos karą.
Nors JK premjeras Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) antradienį aiškiai leido suprasti, kad Londono pozicija šiuo klausimu nesikeičia, tačiau atsirado ženklų, kad abi šalys yra linkusios krizę spręsti diplomatinėmis priemonėmis ir stengtis, kad padėtis nepablogėtų.
Prancūzijos vyriausybės atstovas Gabrielis Attalis (Gabrielis Atalis) trečiadienį pabrėžė, kad „svarstomos visos galimybės“, kai E. Macronas atidėjo prekybos sankcijų taikymą, kad suteiktų galimybę problemą spręsti derybininkams.
Prancūzija grasina uždrausti britų laivams iškrauti jūrų produktus Prancūzijos uostuose, taip pat imtis tikrinti visus britų įvežamus produktus.
Pareigūnai taip pat numatė galimybę sumažinti elektros energijos tiekimą britų Karūnos valdoms – Džersio ir Gernsio Normandijos saloms, kurios nėra JK dalis, tačiau kliaujasi Britanija gynybos klausimais.
„Džiaugiamės, kad pirmadienį Prancūzijos vyriausybė atsiėmė savo grasinimus, tai atvėrė erdvės šioms diskusijoms“, – sakė D. Frostas.
Pagal pernai JK ir ES pasiektą susitarimą po „Brexito“ ES žvejai, norintys žvejoti JK vandenyse, turi įrodyti, kad ten žvejojo ankstesniais metais.
Tačiau Paryžius sako, kad dešimtys Prancūzijos laivų negavo leidimo žvejoti turtinguose JK vandenyse.
Lyginant su dvišalės JK ir Prancūzijos prekybos apimtimis, žvejybos, dėl kurios verda šie ginčai, bendras indėlis į ekonomiką – labai nedidelis.
Tačiau apžvalgininkai sako, kad E. Macronas norėtų užimti griežtą poziciją prieš B. Johnsoną, siekdamas perrinkimo 2022 metų rinkimuose, o britų premjeras taip pat neketina nuolaidžiauti po „Brexito“.
Artėjant deryboms D. Frostas socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, jog Londono turimais oficialiais duomenimis, žvejybos licencijos buvo suteiktos beveik visiems jų prašiusiems Prancūzijos laivams, nors Prancūzijos pareigūnai tvirtina priešingai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Latvijos užsienio reikalų ministre patvirtinta B. Bražė
Latvijos diplomatė Baiba Bražė penktadienį tvirta balsų dauguma Saeimos buvo patvirtinta naująja šalies užsienio reikalų ministre. ...
-
Latvijos moksleiviai turės galimybę nesimokyti rusų kaip antrosios užsienio kalbos
Latvijos Saeima ketvirtadienį per antrąjį svarstymą pritarė Švietimo įstatymo pataisoms, kurios leis moksleiviams nesimokyti rusų kalbos kaip antrosios užsienio kalbos. ...
-
D. Trumpas: Europa turėtų suteikti Ukrainai daugiau pagalbos
Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) ketvirtadienį, likus kelioms dienoms iki planuojamo Jungtinių Valstijų įstatymų leidėjų balsavimo dėl ilgai atidėlioto 61 mlrd. dolerių (57 mlrd. eurų) pagalbos paketo karo draskomai šaliai, pareišk...
-
JAV ambasada Izraelyje nurodė darbuotojams ir jų šeimoms apriboti judėjimą
Jungtinių Valstijų ambasada Izraelyje penktadienį nurodė savo darbuotojams ir jų šeimoms apriboti judėjimą po pranešimų, kad Izraelis surengė smūgį Irane. ...
-
Irano žiniasklaida atmeta galimybę, kad Iranas galėjo būti užpultas iš užsienio
Iraniečių žiniasklaida penktadienį atmetė galimybę, kad Iranas buvo užpultas iš užsienio po to, kai netoli Isfahano, esančio centrinėje šalies dalyje, pasigirdo sprogimų ir buvo numušti keli dronai. ...
-
Australija nurodė savo piliečiams, jei įmanoma, nedelsiant išvykti iš Izraelio
Australija penktadienį nurodė savo piliečiams, jei įmanoma, nedelsiant išvykti iš Izraelio, motyvuodama „didele karinių represijų ir teroristinių išpuolių grėsme“, be to, paskelbė panašų įspėjimą palestinie...
-
JAV žiniasklaida: Vašingtonas buvo iš anksto įspėtas apie Izraelio ataką prieš Iraną
Jungtinės Valstijos gavo išankstinį įspėjimą apie Izraelio smūgį Iranui, bet nepritarė šiai operacijai ir nevaidino jokio vaidmens ją vykdant, pranešė amerikiečių žiniasklaida, remdamasi pareigūnais. ...
-
Beveik 1,5 mln. eurų per tris dienas: slovakai renka pinigus Ukrainai6
Kelios Slovakijos organizacijos pradėjo lėšų rinkimo kampaniją „Amunicija Ukrainai“, per tris dienas surinkta beveik 1,5 mln. eurų. ...
-
V. Zelenskis susitiko su žydų organizacijų atstovais5
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su judėjų organizacijų atstovais ir žydų mokyklos mokiniais ir padėkojo visai žydų bendruomenei už paramą Ukrainai kovoje už laisvę. ...
-
Šveicarija nepritaria prisijungimui prie darbo grupės Rusijos oligarchų pinigams susekti2
Šveicarijos parlamentarai trečiadienį atmetė pasiūlymą, kad jų šalis prisijungtų prie Didžiojo septyneto (G-7) darbo grupės rusų oligarchų pinigams susekti ir areštuoti po Rusijos invazijos į Ukrainą. ...