Senatas 95 balsais prieš vieną pritarė dviejų Šiaurės šalių įstojimui, tad JAV tapo 23-iąja iš 30 NATO šalių, oficialiai pritarusia bloko plėtrai. Italija tai padarė anksčiau trečiadienį, o Prancūzija – antradienį.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) gyrė Senatą už greitą ratifikavimo procesą – sparčiausią nuo 1981 metų.

„Šis istorinis balsavimas siunčia svarbų signalą apie tvarų abiejų JAV partijų įsipareigojimą NATO ir užtikrinimą, kad Aljansas bus pasiruošęs atremti šiandienos ir rytojaus iššūkius“, – sakoma J. Bideno pranešime.

Vienintelis oponentas buvo respublikonas Joshas Hawley (Džošas Haulis), argumentavęs, kad Jungtinės Valstijos turėtų susitelkti į savo gynybą ir kad Vašingtonas turėtų daugiausiai dėmesio skirti Kinijos metamam iššūkiui, o ne Europos reikalams.

Dar vienas respublikonų senatorius – Randas Paulas (Rendas Polas) – pažymėjo, kad balsavime „dalyvavo“, bet neišreiškė nei pritarimo, nei nepritarimo.

Šis istorinis balsavimas siunčia svarbų signalą apie tvarų abiejų JAV partijų įsipareigojimą NATO ir užtikrinimą, kad Aljansas bus pasiruošęs atremti šiandienos ir rytojaus iššūkius.

Senato lyderis Chuckas Schumeras (Čakas Šumeras) sakė, kad tai siunčia Vakarų vienybės signalą po Maskvos vasario 24 dieną pradėto karo prieš Ukrainą.

„Tai taip pat itin svarbu kaip signalas Rusijai – jie negali įbauginti Amerikos ar Europos, – pabrėžė Ch. Schumeras. – [Rusijos prezidentas Vladimiras] Putinas mėgino pasinaudoti savo karu Ukrainoje, kad suskaldytų Vakarus. Tačiau šiandienos balsavimas rodo, kad mūsų aljansas stipresnis nei bet kada.“

Kad Suomija ir Švedija, kurios dešimtmečius vengė šlietis prie karinių blokų, bet su NATO glaudžiai bendradarbiavo, galėtų įstoti į Aljansą, tam turi pritarti visos 30 Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos narių.

Kaip rodo NATO sąrašas, tam oficialiai dar nėra pritarusios septynios šalys: Čekija, Graikija, Ispanija, Portugalija, Slovakija, Turkija ir Vengrija.

Turkija vienintelė yra pareiškusi prieštaravimų – Ankara pareikalavo tam tikrų nuolaidų iš Suomijos ir Švedijos, kad pritartų jų narystei.

Ankara reikalauja, kad šios šalys išduotų dešimtis turkų vyriausybės oponentų, kuriuos ji vadina teroristais.

Liepos 21 dieną Turkija sakė, kad rugpjūtį specialus komitetas susitiks su suomių ir švedų pareigūnais bei įvertins, ar abi šalys vykdo iškeltas sąlygas.