Tokie pranešimai pasirodė Kyjivui ruošiantis pradėti pavasario puolimą, kad būtų susigrąžintos praėjusiais metais Rusijos užgrobtos teritorijos.

Pareigūnai patvirtino, kad naujųjų ginklų veikimo nuotolis bus maždaug dvigubai didesnis nei bet kurios kitos Amerikos anksčiau suteiktos puolamosios ginkluotės.

Antžeminių mažo skersmens bombų siuntimas yra dalis 2,17 mlrd. JAV dolerių (1,99 mlrd. eurų) vertės pagalbos paketo, apie kurį, kaip tikimasi, bus paskelbta penktadienį, sakė keli su anonimiškumo sąlyga kalbėję JAV pareigūnai.

Į paketą taip pat pirmą kartą bus įtraukta įranga, skirta apjungti visas skirtingas Vakarų sąjungininkių į mūšio lauką atgabentas oro gynybos sistemas ir integruoti jas į pačios Ukrainos oro gynybą, padedant ukrainiečiams geriau apsisaugoti nuo Rusijos raketų atakų.

„Ginklai nebus naudojami atakoms Rusijoje“

Ilgus mėnesius JAV pareigūnai nesiryžo į Ukrainą siųsti ilgesnio nuotolio sistemų, nes baiminosi, kad jos bus panaudotos pačioje Rusijoje, o tai eskaluotų konfliktą ir dar labiau į jį įtrauktų Vašingtoną.

Didelio veikimo nuotolio bombos būtų naujausias pažangus siuntinys ukrainiečiams. Jos papildytų tankus „Abrams“ ir priešraketinės gynybos sistemą „Patriot“, kurią JAV po ilgų dvejonių galiausiai sutiko suteikti.

Tačiau JAV pareigūnai ir toliau atmeta Ukrainos prašymus dėl naikintuvų.

Ukrainos vadovai prašo skubiai atsiųsti ilgesnio nuotolio amunicijos, o ketvirtadienį buvo pranešta, kad amerikiečiai suteiks neskelbiamą skaičių nuo žemės paleidžiamų mažo skersmens bombų, kurių veikimo nuotolis yra apie 150 kilometrų. Iki šiol ilgiausias JAV suteiktų raketų nuotolis buvo maždaug 80 kilometrų.

Jei galėtume smogti iki 300 km atstumu, Rusijos kariuomenė nesugebėtų apsiginti ir turėtų pasitraukti.

Pagalbos pakete numatytas finansavimas skirtas ilgalaikiams pirkiniams, todėl kol kas nėra aišku, kiek laiko užtruks, kol bombos pasieks mūšio lauką Ukrainoje.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalis yra pasirengusi suteikti garantijas Vakarų partneriams, jog jų ginkluotė nebus naudojama smūgiams Rusijos teritorijoje.

Jis pridūrė, kad tam, jog galėtų išstumti Rusijos pajėgas, Kyjivui reikia ginklų, kurių veikimo nuotolis siektų iki 300 kilometrų.

„Jei galėtume smogti iki 300 km atstumu, Rusijos kariuomenė nesugebėtų apsiginti ir turėtų pasitraukti“, – susitikime su Europos Sąjungos pareigūnais sakė O. Reznikovas.

„Ukraina pasirengusi suteikti bet kokias garantijas, kad jūsų ginklai nebus naudojami atakoms Rusijos teritorijoje. Turime pakankamai taikinių okupuotose Ukrainos teritorijose ir esame pasirengę koordinuoti į (šiuos) taikinius nukreiptus veiksmus su savo partneriais“, – teigė jis.

Prašo naikintuvų

Naująjį JAV pagalbos paketą sudaro 425 mln. dolerių (390 mln. eurų) amunicijai ir pagalbinei įrangai, kuri bus paimta iš esamų Pentagono atsargų.

Taip pat bus skirta 1,75 mlrd. dolerių (1,61 mlrd. eurų) naujų lėšų pagal Ukrainos saugumo paramos iniciatyvą, kuri naudojama naujiems ginklams iš rinkos įsigyti.

Pagal šią paramos iniciatyvą, kuria naudojantis bus apmokėtos ilgo nuotolio bombos ir oro gynybos sistemų integracija, taip pat finansuojamos dvi HAWK oro gynybos sistemos, priešlėktuviniai ginklai ir šaudmenys bei kovos su dronais sistemos.

Nuo Maskvos invazijos pradžios praėjusių metų vasarį Vakarų sąjungininkės pažadėjo Kyjivui skirti daugybę oro gynybos sistemų, kad papildytų ukrainiečių turimas S-300 – sovietines priešlėktuvinės gynybos sistemas „žemė–oras“.

Naujausiu pagalbos paketu siekiama suteikti galimybę jas visas integruoti, kad Ukraina galėtų geriau apsisaugoti nuo Rusijos atakų.

JAV pažadėjo atsiųsti vidutinio ir ilgo nuotolio pažangiųjų raketų sistemų NASAMS ir iš sunkvežimių paleidžiamų trumpojo nuotolio oro gynybos sistemų „Avenger“.

Kartu su Nyderlandais ir Vokietija Vašingtonas taip pat siųs priešraketinės gynybos sistemas „Patriot“. Berlynas pridės vidutinio nuotolio sistemų IRIS-T, o Ispanija suteiks „Aspide“.

Apie tai, kad į naujausią pagalbos paketą įtrauktos ilgesnio nuotolio bombos, pirmoji pranešė „Reuters“.

Ukraina vis dar siekia gauti naikintuvų F-16, kurių siuntimui nuo pat karo pradžios priešinasi JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas). Pirmadienį paklaustas, ar jo administracija svarsto galimybę siųsti ukrainiečiams šiuos naikintuvus, jis atsakė: „Ne“.

Antradienį O. Reznikovas buvo paklaustas, ar mano, kad  J. Bideno „ne“ naikintuvams yra galutinis žodis.

„Visos pagalbos rūšys pirmiausia perėjo „ne“ etapą“, – pareiškė Ukrainos gynybos ministras.

„Tai reiškia „ne“ tik konkrečiu šiandienos momentu, – kalbėjo jis. – Antrasis etapas – „pasikalbėkime ir išnagrinėkime technines galimybes“. Trečiasis etapas – „Apmokykime jūsų personalą“. O ketvirtasis etapas – tai (įrangos) perdavimas.“