- Rūta Androšiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
JAV Kongresas ketvirtadienį oficialiai pripažino genocidu 1915–1917 metais iki 1,5 mln. armėnų gyvybių nusinešusius žiaurumus Osmanų imperijoje.
Senato sprendimas priimti rezoliuciją, kurios tvirtinimas anksčiau ne kartą strigo, sukėlė Turkijos įtūžį. Ankara neigia, kad buvo vykdomos sistemingos masinės žudynės, ir tvirtina, kad armėnų žūtį nulėmė itin sunki padėtis šalyje Pirmojo pasaulinio karo metais.
Priėmusios tokią rezoliuciją Jungtinės Valstijos prisidėjo prie kitų 30 šalių, pripažįstančių paskutiniais Osmanų imperijos gyvavimo metais vykus armėnų genocidą.
„Yra derama ir tinkama, kad Senatas stovėtų teisingoje istorijos pusėje, – tramdydamas ašaras sakė demokratas Robertas Menendezas (Robertas Menendesas), Senate stūmęs šią rezoliuciją. – Esu dėkingas, kad ši rezoliucija buvo priimta tokiu metu, kai tebėra išgyvenusių šį genocidą – jie galės pamatyti, kad Senatas pripažįsta, ką jiems teko patirti.“
Armėnijos prezidentas Nikolas Pašinianas JAV Senato sprendimą pavadino „teisingumo ir tiesos pergale“.
„Tai duoklė pirmojo XX amžiaus genocido 1,5 mln. aukų atminimui ir drąsus žingsnis propaguojant prevencijos darbotvarkę“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė jis.
Tačiau vyriausybė Ankaroje pasmerkė šį žingsnį ir perspėjo, kad tai paveiks JAV ir Turkijos ryšius.
„Kai kurių JAV Kongreso narių elgesys kenkia Turkijos ir Amerikos ryšiams“, – tviteryje perspėjo Turkijos prezidentūros komunikacijos direktorius Fahrettinas Altunas (Fachretinas Altunas).
Rezoliucijoje skelbiama, kad JAV laikysis politikos „minėti armėnų genocidą oficialiu pripažinimu ir atmintimi“.
Be to, bus laikomasi politikos „atmesti pastangas įtraukti, angažuoti arba kaip nors kitaip susieti Jungtinių Valstijų vyriausybę su armėnų genocido arba bet kurio kito genocido neigimu“.
Rezoliucija, anksčiau jau priimta Atstovų Rūmų, buvo keliskart užblokuota prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) sąjungininkų, Baltiesiems rūmams siekiant glaudesnių santykių su Turkija ir jos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu (Redžepu Tajipu Erdohanu).
Turkų pyktis
Pastaraisiais mėnesiais D. Trumpas siekė dirbti su R. T. Erdoganu ir užkirsti kelią visapusiškai Turkijos invazijai į Šiaurės Siriją, bet susitarti, kad turkų kariai ar jų įgaliotiniai užtikrintų saugumą tame rajone pasitraukus JAV pajėgoms.
D. Trumpas taip pat grūmėsi su didėjančiu NATO ir Pentagono nusivylimu R. T. Erdoganu dėl jo sprendimo nusipirkti rusų gamybos raketinės gynybos sistemų S-400, kurios gali kelti grėsmę NATO saugumui.
Per lapkritį įvykusį vizitą Vašingtone stovėdamas greta D. Trumpo Baltuosiuose rūmuose R. T. Erdoganas perspėjo, kad „kai kuriais istoriniais įvykiais ir kaltinimais naudojamasi siekiant išsprogdinti mūsų abipusius ir dvišalius santykius“.
Vienas pagrindinių D. Trumpo rėmėjų Senate Lindsey Grahamas (Lindsis Grejemas) blokavo šios rezoliucijos priėmimą, kai ji buvo vėl pateikta svarstyti per R. T. Erdogano vizitą.
L. Grahamas tuo metu sakė, kad prieštarauja „ne norėdamas pasaldinti istoriją ar bandyti ją perrašyti, bet norėdamas spręsti dabartį“.
Visas Kongresas buvo mažiau palankus Turkijai už D. Trumpą.
Santykių įtampą parodė ir tai, kad Senato Užsienio reikalų komitetas trečiadienį priėmė abiejų partijų paremtą įstatymo projektą, kuriuo numatomos griežtos sankcijos Turkijai ir jos lyderiams dėl turkų puolimo Sirijoje ir rusiškų raketinės gynybos sistemų nusipirkimo.
Jei šis įstatymo projektas bus pateiktas D. Trumpui pasirašyti, prezidentas gali atsidurti nepatogioje padėtyje.
„Štai kas nutinka, kai Jungtinės Valstijos atsisako principingos diplomatijos“, – sakė buvęs JAV specialusis pasiuntinys konfliktui Sirijoje ir Irake Brettas McGurkas (Bretas Magarkas).
„Trumpo santykiai su Erdoganu pakirto bet kokias rimtas pastangas raginti Turkiją eiti konstruktyvesne kryptimi. Kaip ir daugumoje kitų užsienio politikos sričių šiuo metu, viskas tik blogėja“, – pridūrė jis.
Įstatymų leidėjai kvietė D. Trumpą patvirtinti rezoliuciją dėl genocido, nors jai nereikia oficialaus jo parašo.
„Kongresas dabar vieningai kalba tiesą apie šį genocidą. Laikas prezidentui prisidėti prie mūsų“, – sakė demokratas Adamas Schiffas (Adamas Šifas), rėmęs įstatymo projektą Atstovų Rūmuose.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lenkija ir Ukraina surengė derybas dėl ukrainietiškų produktų importo reguliavimo
Lenkijos ministras pirmininkas ketvirtadienį priėmė Ukrainos premjerą ilgai lauktose derybose, kuriomis siekiama sumažinti trintį dėl Ukrainos importuojamų žemės ūkio produktų ir lenkų ūkininkų vykdomų pasienio blokadų. ...
-
Ambasadorė: rusai Estijoje turi daugiau teisių nei Rusijoje2
Estijos ambasadorė Ukrainoje Annely Kolk įsitikinusi, kad daugiausia rusakalbių gyvenamame Estijos mieste Narvoje nėra potencialo prorusiškiems protestams. ...
-
Atsistatydina Latvijos užsienio reikalų ministras K. Karinis
Buvęs Latvijos premjeras, dabartinis šalies užsienio reikalų ministras Krišjanis Karinis žurnalistams pareiškė, kad, kilus skandalui dėl skrydžių, jis balandžio 10 d. atsistatydins iš pareigų. ...
-
Kremlius: vyksta dialogas dėl JAV žurnalisto iškeitimo
Ketvirtadienį Kremlius pareiškė, kad vyksta diskusijos dėl galimų mainų, susijusių su „The Wall Street Journal“ žurnalistu Evanu Gershkovichiumi, beveik prieš metus sulaikytu Rusijoje ir apkaltintu šnipinėjimu. ...
-
JAV skyrė 228 mln. dolerių Baltijos šalių saugumui, trečdalis sumos – Lietuvai9
Jungtinės Valstijos skyrė 228 mln. JAV dolerių Baltijos šalių saugumo pagalbai, trečdalis sumos bus skirta Lietuvai, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
O. Scholzas: kai kurios šalys, tarp jų ir Ukraina, svarsto, kaip sėsti prie derybų stalo
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad nuolat keliamos tarpininkavimo iniciatyvos dėl taikos Ukrainoje, praneša UNIAN. ...
-
D. Kuleba atvyko į Naująjį Delį stiprinti ryšių su Indija, istorine Rusijos sąjungininke
Ukrainos užsienio reikalų ministras ketvirtadienį atvyko į Naująjį Delį dviejų dienų vizito, kurio tikslas – stiprinti dvišalius ryšius ir bendradarbiavimą su Indija, Rusiją patikima sąjungininke laikančia dar nuo Šaltoj...
-
Mirė 90 metų sulaukęs Nobelio premijos laureatas D. Kahnemanas1
Sulaukęs 90 metų mirė Nobelio premijos laureatas Danielis Kahnemanas, elgesio ekonomikos teorijų pirmeivis, padaręs didelę įtaką šiai disciplinai, trečiadienį patvirtino jo darbdavys. ...
-
Kinija: Filipinų provokacijos lemia įtampą Pietų Kinijos jūroje
Kinija ketvirtadienį apkaltino Filipinus dėl pastaruoju metu didėjančios įtampos tarp abiejų šalių karštai ginčijamoje Pietų Kinijos jūroje. ...
-
Buvęs Vokietijos kancleris: Vakarai turi derėtis su V. Putinu
Buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schröderis pareiškė vis dar galintis įsivaizduoti, kad jo draugystė su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu gali pasitarnauti užbaigiant karą Ukrainoje. ...