Jauniausio Prancūzijos prezidento laukia dideli iššūkiai

  • Teksto dydis:

Proeuropietiškų centristinių pažiūrų Emmanuelis Macronas (Emanuelis Macronas) sekmadienį pažadėjo užglaistyti Prancūzijos nesutarimus, sutriuškinęs kraštutinių dešiniųjų lyderę Marine Le Pen (Marin Le Pen) itin svarbiuose prezidento rinkimuose, suteikusiuose jam svarų, bet trapų mandatą pradėti permainas.

E. Macronas laimėjo surinkęs 66,1 proc. balsų, o už jo varžovę balsavo 33,9 proc. rinkėjų, rodo pirmadienį Vidaus reikalų ministerijos paskelbti galutiniai rezultatai.

Nei už vieną, nei už kitą kandidatą nebalsavusių rinkėjų buvo 25,44 proc. – kiek daugiau negu per pirmąjį turą balandžio 23-ąją, kai savo valios nepareiškė 22,23 proc. rinkėjų.

Už Europos Sąjungą pasisakantis 39-erių metų buvęs investicinės bankininkystės specialistas taps jauniausiu visų laikų Prancūzijos lyderiu, bet jo laukia dideli iššūkiai įgyvendinant savo programą ir tuo pačiu mėginant suvienyti susiskaldžiusią bei demoralizuotą šalį.

„Visomis jėgomis kovosiu su mums kenkiančiu susiskaldymu“, – E.Macronas pareiškė sakydamas iškilmingą kalbą savo rinkimų štabo būstinėje.

Paaiškėjus, kad jis triuškinamai įveikė savo varžovę, E.Macronas sakė didžiuliai miniai savo šalininkų, mojuojančių Prancūzijos vėliavomis prie Luvro muziejaus Paryžiuje: „Šį vakarą laimėjo Prancūzija.“

Rinkimuose buvo ir didelio rinkėjų nusivylimo ženklų: apie trečdalis jų nebalsavo arba įmetė į urnas neužpildytus balsalapius.

Didžiajai Britanijai pernai nubalsavus palikti ES, o Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) laimėjus JAV prezidento rinkimus balsavimas Prancūzijoje buvo atidžiai stebimas, tikintis įžvelgti ženklų, ar dešiniojo nacionalizmo banga toliau stiprės. Daugelis Vakarų šalių lyderių sveikino rezultatus ir E.Macroną.

Raginimas susivienyti

E.Macronas kreipėsi į M.Le Pen šalininkus ir paragino atkurti vienybę po nuožmios kampanijos, atskleidusios gilius nesutarimus dėl ekonomikos ir socialinių klausomų, taip pat įtampą, susijusią su nacionalinės tapatybės problemomis ir imigracija.

„Jie balsavo iš pykčio, sielvarto, kai kada iš įsitikinimų. Gerbiu juos, – sakė išrinktasis prezidentas. – Ateinančius penkerius metus darysiu viską, ką galiu, kad įtikinčiau žmones, jog jiems nėra jokių priežasčių balsuoti už kraštutinumus.“

E.Macronas žengė į sceną skambant „Odei džiaugsmui“ – sunkius laikus išgyvenančios Europos Sąjungos himnui. Jis pažadėjo padėti išgydyti žaizdas, padarytas artėjančio Britanijos pasitraukimo.

Jo 64 metų žmona Brigitte (Brigit), buvusi savo vyro dramos mokytoja, prisijungė prie jo scenoje kartu su jų vaikais ir vaikaičiais.

„Jis – vilties simbolis“, – sakė 36 metų vairuotojas Jeanas-Lucas Songtia (Žanas Liukas Songtija).

„Jis kaip Obama prieš aštuonerius metus. Tai jaunystė, viltis“, – pridūrė vyras, turėdamas omenyje ankstesnį JAV prezidentą Baracką Obamą (Baraką Obamą).

E.Macronas, kuris dar prieš trejus metus buvo niekam nežinomas, dabar taps vienu įtakingiausių Europos lyderių. Į prezidento postą jis ateina su itin ambicinga programa, numatančia politines ir ekonomikos reformas tiek Prancūzijai, tiek Europos Sąjungai.

Šių rinkimų rezultatai neabejotinai sulauks didelio atgarsio pasaulyje, ypač Briuselyje ir Berlyne, kur lyderiai tikriausiai lengviau atsikvėps, kad prieš ES ir globalizaciją nukreiptos M.Le Pen idėjos buvo įveiktos.

Vokietijos kanclerės Angelos Merkel atstovas sakė, kad Prancūzijoje buvo iškovota „pergalė už stiprią ir vieningą Europą“. E.Macrono komanda nurodė, kad abu lyderiai „labai šiltai“ pasikalbėjo telefonu, kai buvo paaiškėjo rezultatai.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) irgi pareiškė, kad Prancūzijos rinkėjai pasirinko „europietišką ateitį“.

Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May (Tereza Mei) vėlai sekmadienį telefonu pasveikino E.Macroną su pergale ir pasikalbėjo su juo apie „Brexit“.

„Jungtinė Karalystė nori stiprios partnerystės su saugia ir klestinčia ES, kai mes pasitrauksime“, – sakoma Th.May biuro Dauningo gatvėje pranešime.

Nors D.Trumpo pažiūros radikaliai skiriasi nuo Prancūzijos išrinktojo prezidento, jis per tviterį pasveikino E.Macroną su „dideliu laimėjimu“ ir sakė esantis nusiteikęs su juo bendradarbiauti.

„Tai didelė pergalė daliai gyventojų – ir tokių yra daug – glaudžiai besitapatinančių su Europa ir tam tikra globalizacijos vizija“, – naujienų agentūrai AFP sakė veteranas politikos analitikas Philippe'as Braud (Filipas Bro).

48 metų M.Le Pen savo ruožtu argumentavo, kad vyksta kova tarp E.Macroni ir „globalistų“, pasisakančių už laisvąją prekybą, imigraciją ir didesnę Europos integraciją, bei jos „patriotinės“ vizijos apie valstybę, turinčią tvirtas sienas ir nacionalinę tapatybę.

Trumpoje kalboje savo šalininkams M.Le Pen pareiškė, kad jos judėjimas pasiekė „istorinių, didžiulių rezultatų“, taip pat nurodė, kad paskambino E.Macronui ir palinkėjo jam sėkmės kovojant su „milžiniškais iššūkiais“.

Pralaimėjusi kandidatė sakė, kad jos Nacionaliniam frontui (FN) reikalinga „gili transformacija“ prieš birželį vyksiančius parlamento rinkimus. Vienas jos padėjėjų užsiminė, kad partija tikriausiai pakeis savo pavadinimą.

Priešakyje – didelės kliūtys

E.Macronui teks įveikti grėsmingų kliūčių, mėginant įgyvendinti savo vidaus politikos programą – sumažinti biudžeto išlaidas, liberalizuoti darbo rinką, stiprinti švietimą neturtinguose regionuose ir užtikrinti naujas apsaugos priemones dirbantiems individualiai.

Šis filosofija ir literatūra besižavintis veikėjas yra nepatyręs, neturi politinės partijos ir turės mėginti sukurpti veikiančią daugumą parlamente po ateinantį mėnesį vyksiančių visuotinių rinkimų.

Jo judėjimas „En Marche“ – „nei kairys, nei dešinys“ – pažadėjo iškelti savo kandidatų visose 577 rinkimų apygardose. Pusė jų bus moterys; be to, pusė jų bus politikos naujokai.

„Kad galėtume veikti, mums reikalinga dauguma Nacionaliniame Susirinkime“, – televizijai TF1 sakė „En Marche“ generalinis sekretorius Richard'as Ferrand'as (Rišaras Feranas). Jis pridūrė, kad kol kas „nueita tik pusė kelio“.

Daugelis analitikų skeptiškai vertina E.Macrono galimybes laimėti daugumą vien su „En Marche“ kandidatais. Gali būti, kad naujajam prezidentui reikės suformuoti koaliciją su įstatymų leidėjais, nusiteikusiais laikytis jo programos.

Be to, jo ekonomikos programa, ypač planai sušvelninti darbo rinkos reguliavimą, siekiant įveikti atkakliai didelį nedarbą, tikriausiai sulauks aršaus kairiojo sparno oponentų pasipriešinimo.

E.Macronas taip pat perims vairą šalyje, tebegyvenančioje nepaprastosios padėties režimu po virtinės džihadistų įkvėptų išpuolių, nuo 2015 metų nusinešusių daugiau kaip 230 žmonių gyvybių.

Jo pirmasis oficialus renginys įvyks pirmadienį, kai E.Macronas kartu su kadenciją baigiančiu socialistu prezidentu Francois Hollande'u (Fransua Holandu) Paryžiuje paminės nacių kapituliaciją, paskelbtą 1945 metų gegužės 8-ąją.

Permaininga kampanija

E.Macronas laimėjo po vienos iš sunkiausiai nuspėjamų rinkimų kampanijų, paženklintos skandalų, netikėtumų ir paskutinę minutę įvykdyto pavogtų šio kandidato rinkimų štabo dokumentų paviešinimo.

Penktadienį internete buvo paviešinti šimtai tūkstančių jo rinkimų kampanijos elektroninių laiškų ir dokumentų. Kandidatas pareiškė, kad tai yra mėginimas „destabilizuoti demokratiją“.

Per ankstesnį šių rinkimų ratą rinkėjai atmetė isteblišmento kandidatus, tarp jų – anksčiau favoritu laikytą konservatyvių pažiūrų Francois Filloną (Fransua Fijoną).

Nepopuliarusis F. Hollande'as pirmasis susitaikė su maištingomis visuomenės nuotaikomis ir pernai gruodį tapo pirmuoju 1958 metais įkurtos Prancūzijos 5-osios respublikos prezidentu, nusprendusiu nesiekti antros kadencijos.

Pasveikino ir T. May

Didžiosios Britanijos vyriausybės vadovė Theresa May (Tereza Mei) aptarė „Brexit“ procesą su išrinktuoju Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emanueliu Makronu) po jo pergalės sekmadienį vykusiuose rinkimuose, pranešė premjerės biuras.

„Šįvakar ministrė pirmininkė pasikalbėjo su išrinktuoju prezidentu E.Macronu ir šiltai pasveikino jį su pergale rinkimuose“, – sakė Th.May atstovas spaudai.

„Lyderiai trumpai aptarė „Brexit“, ministrė pirmininkė pakartojo, kad Jungtinė Karalystė po išstojimo nori tvirtos partnerystės su saugia ir klestinčia Europos Sąjunga“, – pridūrė Th.May atstovas.

Dauning Stritas gyrė „Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos ypatingą partnerystę, suteikiančią tvirtą pagrindą būsimam bendradarbiavimui“ prieš artėjančias deryboms dėl Britanijos pasitraukimo iš ES.

E.Macronas pergalę rinkimuose iškovojo su proeuropine platforma. Pasakyti savo pergalės kalbos Paryžiaus Luvro muziejaus kieme jis atvyko skambant ES himnui – Ludwigo van Beethoveno (Liudviko van Bethoveno) „Odei džiaugsmui“.

Būsimi ryšiai su ES Jungtinėje Karalystėje išlieka politinių debatų dėmesio centre prieš birželio 8 dieną vyksiančius pirmalaikius visuotinius rinkimus.

E. Macrono pergalė kitapus Lamanšo sąsiaurio paskatino Britanijos politikus trumpam sustabdyti agitacinę kampaniją ir pasidžiaugti jo sėkme.

Junckerio marionetė?

„Didžiuliai sveikinimai @EmmanuelMacron su nuostabia pergale. Nekantraujame tęsti puikią partnerystę tarp mūsų šalių“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas), kuris buvo viena svarbiausių figūrų „Brexit“ šalininkų stovykloje prieš pernai birželį vykusį referendumą.

Panašią poziciją išsakė opozicinės Leiboristų partijos lyderis Jeremy Corbynas (Džeremis Korbinas). Politikas pažymėjo, kad jam bus malonu bendradarbiauti su E. Macronu, ir išreiškė palengvėjimą dėl tokios rinkimų baigties.

„Man malonu, kad Prancūzijos žmonės ryžtingai atmetė M. Le Pen neapykantos politiką“, – parašė jis tvirteryje.

Škotijos vyriausybės vadovė Nicola Sturgeon (Nikola Sterdžin) ir Londono meras Sadiqas Khanas (Sadikas Chanas) socialiniuose tinkluose taip pat džiaugėsi E. Macrono pergale.

Tuo tarpu buvęs euroskeptiškos Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijos (UKIP) vadovas Nigelas Farage'as (Naidželas Faradžas) neslėpė nusivylimo tokiais rinkimų rezultatais.

„Šiandien nubalsuota už didžiulę apgaulę. E.Macronas bus Junckerio marionetė“, – parašė jis tviteryje, turėdamas galvoje Europos Komisijos pirmininką Jeaną-Claude'ą Junckerį (Žaną Klodą Junkerį).

V. Putinas ragina susivienyti

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį paragino E. Macroną peržengti gilius nesutarimus tarp abiejų šalių ir kartu kovoti su „didėjančia terorizmo ir smurtinio ekstremizmo grėsme“.

„Prancūzijos piliečiai patikėjo jums vadovauti šaliai sunkiu Europai ir viso pasaulio bendruomenei metu. Didėjančią terorizmo ir smurtinio ekstremizmo grėsmę lydi lokalių konfliktų eskalavimas ir ištisų regionų destabilizavimas“, – sakoma Kremliaus paskelbtoje V. Putino sveikinimo telegramoje.

„Esant šioms sąlygoms ypač svarbu įveikti abipusį nepasitikėjimą ir suvienyti jėgas, siekiant užtikrinti tarptautinį stabilumą ir saugumą“, – pridūrė V.Putinas.

Kremliaus pareiškime sakoma, jog V. Putinas „patvirtino savo pasirengimą konstruktyviam bendram darbui dabartiniais dvišaliais, regioniniais ir pasauliniais klausimais, išreikšdamas įsitikinimą, kad tai atitiktų pamatinius rusų ir prancūzų interesus“.

„Putinas taip pat palinkėjo Macronui stiprios sveikatos, gerovės ir sėkmės šiame atsakingame valstybės vadovo poste“, – nurodoma pareiškime.

Daugelio nuomone, Kremlius Prancūzijos prezidento rinkimuose palaikė E. Macrono varžovę, kraštutinių dešiniųjų lyderę Marine Le Pen (Marin Le Pen). Šią kandidatę V. Putinas priėmė per vizitą Maskvoje, netikėtai surengtą prieš pirmąjį rinkimų turą.

Įtempti santykiai

Įtampą padidino įtariamos kibernetinės atakos prieš E. Macrono kampaniją, kai kurių ekspertų siejamos su Maskva. Be to, E. Macrono šalininkai kaltino Rusijos valstybinę žiniasklaidą bandymais apšmeižti kandidatą.

Rusijos ir Prancūzijos santykiai šiuo metu yra įtempti, nes Paryžiaus balsas buvo vienas svarbiausių, sprendžiant dėl Vakarų šalių sankcijų Maskvai už jos vaidmenį Ukrainos krizėje.

ES įvedė griežtas ekonomines sankcijas Rusijai dėl 2014 metais jos įvykdytos Krymo aneksijos ir paramos promaskvietiškiems separatistams Rytų Ukrainoje, kur trejus metus trunkantis konfliktas pareikalavo jau maždaug 10 tūkst. gyvybių.

Prancūzija ir Vokietija vadovavo pastangoms tarpininkauti deryboms, kad šis konfliktas būtų užbaigtas, bet 2015 metais priimtų vadinamųjų Minsko taikos susitarimų įgyvendinimas stringa.

Rusija ir Prancūzija taip pat nesutaria dėl karo Sirijoje, kur Maskva padeda prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado) režimui ir bombarduoja jo priešininkų pozicijas. Paryžius laikosi nuomonės, kad B.al Assadas turi pasitraukti iš valdžios.



NAUJAUSI KOMENTARAI

...

... portretas
"Jauniausio Prancūzijos prezidento laukia dideli iššūkiai" - čia kalbama apie musulmonų teroristus?..

Viskas tvarkoje

Viskas tvarkoje  portretas
Jaunas vyras susitvarkys. Tai ne ta Putino numylėtinė sena karvė Le Pen
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių