„Silpnesnis Putinas keltų didesnį pavojų“, – prieš ES vadovų susitikimą Briuselyje žurnalistams sakė Josepas Borrellis (Žozepas Borelis).

„Iki šiol į Rusiją žvelgėme kaip į grėsmę, nes Ukrainoje buvo panaudota daug jėgos ir smurto. Dabar į Rusiją turime žvelgti kaip į riziką dėl vidinio nestabilumo“, – žurnalistams sakė J. Borrellis.

Dėl „Wagner“ boso Jevgenijaus Prigožino savaitgalį surengto maišto V. Putinas susidūrė su didžiausiu iššūkiu nuo pat atėjimo į valdžią 1999 metais.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) teigė, kad sukilimas nepraeis be pasekmių, ir tvirtino, kad „svarbu, jog sustiprintume paramą Ukrainai, nesvarbu, ar tai būtų kariniai pajėgumai, ar finansinė parama“.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas, ketvirtadienį dalyvavęs darbo pietuose su ES lyderiais, atkreipė dėmesį į susiskaldymą ir susipriešinimą Rusijoje, kuriuos parodė „Wagner“ veiksmai.

Tačiau jis įspėjo, kad dar per anksti daryti kokias nors galutines išvadas.

J. Stoltenbergas pridūrė, kad tikisi, jog kitą mėnesį Vilniuje vyksiančiame NATO susitikime bus paskelbta apie naują karinę paramą Ukrainai.

J. Borrellis taip pat sakė, kad Europa turi remti Ukrainą ilgą laiką – per karą ir po jo, ir rekomendavo įsteigti Ukrainos gynybos fondą.

Jo teigimu, lėšos šio fondo bus skirtos Ukrainos kariuomenės modernizavimui, ES įsipareigojant užtikrinti karo draskomos šalies saugumą.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau ketvirtadienį antrino J. Borrelliui ir paragino imtis ryžtingų veiksmų kovojant su Rusijos grėsme.

„Turime žinoti, kad bet kokie pokyčiai Rusijos politinėje sistemoje turės įtakos mūsų saugumui, tačiau nesutinku su kolegomis, kurie kartais sako, kad stiprus Putinas yra mažiau pavojingas nei silpnas Putinas. Aš su tuo nesutinku“, – sakė jis.