N. Pelosi, kuri po viceprezidentės yra antras žmogus eilėje į prezidento postą, nekalbėjo apie jokius planus apsilankyti Taivane, bet pranešimai, kad ji galvoja apie kelionę, jau supykdė Pekiną.

Trečiadienį vakare paklaustas, ar N. Pelosi turėtų vykti į Taivaną, J. Bidenas reporteriams atsakė: „Kariuomenė mano, kad šiuo metu tai nėra gera mintis, bet aš nežinau, koks yra to statusas.“

Jis taip pat per artimiausias 10 dienų turėtų surengti virtualias derybas su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu (Si Dzinpingu). Per jas didžiausias dėmesys tikriausiai bus skiriamas įtampai tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų ir Rusijos invazijai Ukrainoje.

J. Bideno administracija didina paramą Taivanui, bet JAV rūpinasi į Taibėjų siųsti ne aukšto lygio delegacijas, o žemesnio rango pareigūnus, atsakingus už prekybą ar kitas mažiau kontroversiškas sritis, arba buvusius pareigūnus.

1997-aisiais Taivane lankėsi tuometinis JAV Atstovų Rūmų pirmininkas Newtas Gingrichas (Niutas Gingričas), bet tuomet Kinijos įsiveržimas į Taivaną buvo laikomas mažiau tikėtinu.

Kinija šiemet intensyvino savo lėktuvų judėjimą netoli Taivano. Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) vadovas Billas Burnsas (Bilas Bernsas) trečiadienį per Aspeno saugumo forumą sakė, kad Pekinas atrodo pasirengęs panaudoti jėgą Taivane ir kad veiksmų rizika šį dešimtmetį didės.

Kinijos Komunistų partija niekada nekontroliavo savarankiško Taivano, bet laiko jį savo teritorijos dalimi ir žada vieną dieną jį susigrąžinti, prireikus – jėga. 1949 metais į Taivaną pabėgo Kinijos pilietinį karą pralaimėję nacionalistai; vėliau sala virto klestinčia demokratija ir technologijų centru.

Kinijos perspėjimai

Jungtinės Valstijos 1979 metais nutraukė oficialius diplomatinius santykius su Taivanu ir pripažino Kiniją, bet pagal savo įstatymus turi parduoti salai karines prekes, kad ji galėtų apsiginti nuo Pekino.

Gegužę J. Bidenas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos yra pasirengusios panaudoti jėgą gindamos Taivaną nuo Kinijos puolimo, taip tarsi atsitraukdamas nuo JAV užimamos „strateginio dviprasmiškumo“ pozicijos dėl to, ar kariniu būdu įsikištų siekdama padėti salai.

Vis dėlto Baltieji rūmai netrukus patikino, kad Vašingtono „strateginio dviprasmiškumo“ politika Taivano atžvilgiu išlieka nepakitusi.

Diplomatai teigia, kad J. Bideno administracija yra susirūpinusi, jog N. Pelosi – J. Bideno Demokratų partijos narės – vizitą Kinija įvertintų kaip Baltųjų rūmų organizuotos kampanijos dalį, nors pagal JAV Konstituciją Kongresas yra viena iš lygiaverčių valdžios šakų ir įstatymų leidėjai gali keliauti savo nuožiūra.

Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Zhao Lijianas (Džao Lidzianas) anksčiau šią savaitę sakė, kad Kongresas „yra neatsiejama JAV vyriausybės dalis“.

„Jei Pelosi apsilankytų Taivane, būtų šiurkščiai pažeistas vienos Kinijos principas“, – tvirtino jis.

Kinijos ambasadorius Jungtinėse Valstijose Qin Gangas (Čin Gangas) Aspeno saugumo forume trečiadienį sakė, jog JAV „silpnina ir daro miglotą“ savo oficialiai deklaruojamą poziciją, kad Vašingtonas pripažįsta tik Pekiną.

Jis kaltino Jungtines Valstijas remiant nepriklausomybės šalininkų jėgas Taivane, kurio prezidentė Tsai Ing-wen (Cai Ingven) pabrėžia salos savarankiškumą.

„Didžiausias konsensusas tarp Kinijos ir Jungtinių Valstijų – kad neturi būti jokio konflikto ar karo“, – sakė Qin Gangas.

„Tik griežtai laikydamiesi „Vienos Kinijos“ politikos, tik ranka rankon varžydami Taivano nepriklausomybę ir jai priešindamiesi galime pasiekti taikų suvienijimą“, – aiškino kinų diplomatas.

N. Pelosi jau seniai atvirai kritikuoja Pekiną, o 1991 metais papiktino šeimininkus išskleisdama plakatą Kinijos sostinės Tiananmeno aikštėje, norėdama pagerbti dvejais metais anksčiau įvykusio Kinijos kruvino susidorojimo su prodemokratiškais protestuotojais aukų atminimą.