- Deividas Kubikis, Rūta Androšiūnaitė/BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Humanitarinės grupės sekmadienį pareiškė, kad Italija pažeidė tarptautinę teisę, atsisakydama įsileisti iš jūros ištrauktus migrantus, o Vokietijos labdaros organizacija pareiškė, kad imsis teisinių veiksmų prieš Romą.
Gelbėjimo laivams Katanijoje laukiant leidimo išlaipinti visus iki paskutinio žmogaus, migrantų gelbėjimo karštoji linija pranešė, kad dar apie 500 žmonių susidūrė su sunkumais pavojingame Viduržemio jūros migracijos kelyje.
Vienas pirmųjų iš pagalbos organizacijos „Gydytojai be sienų“ (MSF) valdomo laivo „Geo Barents“ išlipo kūdikiu su violetine kepure nešinas tėvas.
Jis buvo vienas iš 357 laimingųjų, kuriems buvo leista išsilaipinti. Italija to neleido padaryti 215 kitų asmenų.
Anksčiau tą pačią dieną vietos valdžia priėmė 144 žmones, įskaitant vaikus ir ligonius, iš su Vokietijos vėliava plaukiojančio laivo „Humanity 1“, tačiau atsisakė įsileisti 35 suaugusius vyrus migrantus, pranešė labdaros organizacija „SOS Humanity“.
Anot jos, tada laivui buvo „įsakyta išplaukti iš Katanijos uosto“, tačiau jo kapitonas atsisakė.
Labdaros organizacija teigė, kad Italijos valdžios pareigūnai po „trumpos medicininės apžiūros“ nusprendė, kad 35 suaugusieji yra „sveiki“, tačiau teigė, kad „nebuvo vertėjo, kuris galėtų įvertinti jų psichinę ir fizinę būklę, taip pat nebuvo atliktas psichologinis įvertinimas“.
„Be to, 35 išgyvenusieji turi teisę prašyti prieglobsčio ir pasinaudoti oficialia prieglobsčio procedūra, kuri gali būti vykdoma tik sausumoje“, – sakė „SOS Humanity“.
Imsis teisinių veiksmų
Organizacija teigė, kad imsis teisinių veiksmų, o pirmadienį Romos ir Katanijos teismams bus pateikti apeliaciniai skundai dėl vyriausybės politikos.
Teisių gynėjų grupė „Amnesty International“ paragino Italiją nustoti diskriminuoti, sakydama, kad „jūrų teisė yra aiški; gelbėjimo operacija baigiasi, kai visi išgelbėtieji išlaipinami saugioje vietoje“.
Organizacija teigė, kad Italija „pažeidė savo tarptautinius įsipareigojimus“.
Asmenys, kuriems buvo atsisakyta leisti palikti „Humanity 1“, buvo „labai prislėgti“, naujienų agentūrai AFP sakė „SOS Humanity“ atstovė spaudai Petra Krischok (Pėtra Krisčiok).
MSF teigė, kad „selektyvus ir dalinis išlaipinimas“ yra neteisėtas, ir apkaltino politikus „žaidžiant (migrantų) gyvybėmis“.
„Humanity 1“ ir „Geo Barents“ buvo du iš keturių laivų, kurie paprašė saugaus uosto. Laivai „Ocean Viking“ ir „Rise Above“ vis dar yra prie Sicilijos krantų.
Fotografas laive „Ocean Viking“ sakė, kad tarp išgyvenusiųjų, kurie buvo išgelbėti prieš 16 dienų ir susidūrė su dar viena šalta naktimi ant denio, pablogėjus orams, „tvyrojo įtampa“.
Kol laivai laukė, „Alarm Phone“ – grupė, valdanti migrantams, prašantiems pagalbos, skirtą karštąją liniją, – pranešė, kad gavo pranešimą apie Viduržemio jūroje esantį „didelį laivą, kuriame yra apie 500 kenčiančių žmonių“.
„Palikti teritorinius vandenis“
Naujoji Italijos kraštutinių dešiniųjų vyriausybė žadėjo susidoroti su migrantų, rizikingai bandančių valtimis kirsti jūrų kelią iš Šiaurės Afrikos į Europą, problema.
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, šiais metais Italijoje jau išsilaipino daugiau kaip 87 000 žmonių, nors tik 14 proc. iš jų buvo išgelbėti jūroje ir pargabenti į saugią vietą pagalbos organizacijų laivų.
Vidaus reikalų ministras Matteo Piantedosi (Matėjas Pjantedozis) anksčiau sakė, kad tie, kurie „neatitinka reikalavimų“, turės „palikti teritorinius vandenis“.
Uostus kontroliuojančiam transporto ministrui Matteo Salvini (Matėjui Salviniui) artimi šaltiniai teigė, kad tam jiems bus „suteikta reikiama pagalba“.
Parlamento narys Aboubakaras Soumahoro (Abubakaras Sumahoras), kuris dalyvavo išlaipinant atrinktus asmenis iš „Humanity 1“, pasmerkė „skęstančių migrantų atranką“.
Pagrindinė opozicinė partija pareiškė, kad M. Piantedosi turėtų pasiaiškinti parlamente.
„Atsakomybė tenka Europai“
M. Piantedosi šeštadienį sakė, kad tais migrantais, kuriems nebus leista atvykti į Italiją, turės „pasirūpinti vėliavos valstybė“, turėdamas omeny nacionalines vėliavas, su kuriomis plaukioja laivai.
„Humanity 1“ ir labdaros grupės „Mission Lifeline“ laivas „Rise Above“ plaukioja su Vokietijos vėliava.
„Geo Barents“ ir „SOS Mediterranee“ laivas „Ocean Viking“ yra registruoti Norvegijoje.
Norvegijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pareiškė, kad neprisiima „jokios atsakomybės“ už asmenis, kuriuos Viduržemio jūroje išgelbėjo su Norvegijos vėliava plaukiojantys privatūs laivai.
Vokietija diplomatinėje žinutėje Italijai pabrėžė, kad labdaros organizacijos „svariai prisideda prie žmonių gyvybių gelbėjimo“, ir paprašė Romos „kuo greičiau joms padėti“.
Sekmadienį popiežius Pranciškus pareiškė, kad Italija „nieko negali padaryti be Europos sutikimo“, ir žurnalistams sakė, kad dėl atvykstančių migrantų „atsakomybė tenka Europai“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
J. Biden parašė knygą vaikams apie Baltųjų rūmų katę Willow
Bidenų šunys patraukė žiniasklaidos dėmesį dėl blogo elgesio, tačiau „pirmoji JAV katė“ Willow nusipelnė knygos. ...
-
Kremlius sveikina G. Schröderio pareiškimą dėl karo Ukrainoje sprendimo
Kremlius pasveikino buvusio Vokietijos kanclerio Gerhardo Schröderio pareiškimą, kad draugiški jo ryšiai su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu galėtų būti naudingi siekiant sprendimo konflikte dėl Ukrainos. Geri konstruktyvūs s...
-
J. Bidenas ir D. Trumpas dalyvauja rinkimų kampanijoje Niujorke
Galingas lėšų rinkimas vienam, žuvusio policijos pareigūno pagerbimas kitam – taip atitinkamai JAV prezidentas Joe Bidenas ir jo pirmtakas Donaldas Trumpas ketvirtadienį ketina dalyvauti rinkimų kampanijoje Niujorke. ...
-
V. Putinas tikina neketinąs pulti Baltijos šalių10
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė neturįs planų pulti NATO valstybių. Nors transatlantinis karinis aljansas nuo Sovietų Sąjungos žlugimo 1991 m. išsiplėtė į rytus Rusijos kryptimi, tačiau Rusija esą neketina pulti jokios...
-
V. Putinas: Rusija rengiasi tam, kad Ukraina netrukus panaudos naikintuvus F-16
Rusija, pasak prezidento Vladimiro Putino, Rusija rengiasi tam, kad Ukraina netrukus gali panaudoti pirmuosius amerikiečių gamybos naikintuvus F-16. Todėl jis įspėjo dėl scenarijaus, kuris esą net nėra diskutuotinas: jei naikintuvai pultų iš ka...
-
Lenkija ir Ukraina surengė derybas dėl ukrainietiškų produktų importo reguliavimo
Lenkijos ministras pirmininkas ketvirtadienį priėmė Ukrainos premjerą ilgai lauktose derybose, kuriomis siekiama sumažinti trintį dėl Ukrainos importuojamų žemės ūkio produktų ir lenkų ūkininkų vykdomų pasienio blokadų. ...
-
Ambasadorė: rusai Estijoje turi daugiau teisių nei Rusijoje2
Estijos ambasadorė Ukrainoje Annely Kolk įsitikinusi, kad daugiausia rusakalbių gyvenamame Estijos mieste Narvoje nėra potencialo prorusiškiems protestams. ...
-
Atsistatydina Latvijos užsienio reikalų ministras K. Karinis
Buvęs Latvijos premjeras, dabartinis šalies užsienio reikalų ministras Krišjanis Karinis žurnalistams pareiškė, kad, kilus skandalui dėl skrydžių, jis balandžio 10 d. atsistatydins iš pareigų. ...
-
Kremlius: vyksta dialogas dėl JAV žurnalisto iškeitimo1
Ketvirtadienį Kremlius pareiškė, kad vyksta diskusijos dėl galimų mainų, susijusių su „The Wall Street Journal“ žurnalistu Evanu Gershkovichiumi, beveik prieš metus sulaikytu Rusijoje ir apkaltintu šnipinėjimu. ...
-
JAV skyrė 228 mln. dolerių Baltijos šalių saugumui, trečdalis sumos – Lietuvai9
Jungtinės Valstijos skyrė 228 mln. JAV dolerių Baltijos šalių saugumo pagalbai, trečdalis sumos bus skirta Lietuvai, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...