- Rūta Androšiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ispanijos vyriausybė ketvirtadienį sustabdė savo pasiūlytą kontroversišką svarbiausios teisinės institucijos reformą, kuri, kaip teigia Briuselis ir kiti kritikai, galėtų pakirsti teismų sistemos nepriklausomumą.
Reforma būtų pakeitusi paskyrimo į Generalinę teisminių institucijų tarybą (CGPJ), patvirtinančią teisėjų įgaliojimus ir užtikrinančią tiek teismų, tiek teisėjų nepriklausomumą, procedūrą.
„Įšaldysime CGPJ reformą, kad pasiektume su jumis susitarimą“, – parlamente pareiškė Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas (Pedras Sančesas), kreipdamasis į opozicinę dešiniojo sparno Liaudies partiją (PP).
Jis nenurodė, kuriam laikui bus įšaldyta reforma.
Ispanijos teismų sistemą prižiūrinti CGPJ turi 20 abiejų parlamento rūmų renkamų narių – 12 teisėjų ar magistratų ir aštuonis advokatus ar kitus teisininkus.
Reforma būtų paveikusi 12 teisėjų paskyrimo tvarką.
Tarybos narių įgaliojimai baigėsi 2018 metų gruodį, tačiau P. Sanchezas negali prastumti savo kandidatų, nes neturi pakankamai paramos parlamente, ypač tarp PP narių.
Taigi, šiuo metu Tarybos nariai laikinai eina savo pareigas, o Europos Sąjunga dėl to kritikuoja Madridą.
„Stiprių institucijų“ poreikis
Pagal galiojančius įstatymus, teisėjai skiriami pritarus tris penktadaliams parlamentarų, o tam reikalingas ir PP palaikymas. Tačiau reformos autoriai siūlė, kad užtektų ir absoliučios daugumos balsų.
Tokią iniciatyvą pasiūlė P. Sanchezo kairioji koalicija, siekdama apeiti būtinybę užsitikrinti PP paramą.
Jei kandidatai būtų patvirtinami absoliučia balsų dauguma, koalicija galėtų palikti PP už borto ir parinkti tam tikrų ideologinių įsitikinimų teisėjus. Tuo metu dabartinė sistema verčia visas partijas leistis į kompromisus.
Pavojaus varpais pradėta skambinti rugsėjo pabaigoje, kai Europos Komisija savo ataskaitoje apie teisės viršenybės padėtį bloke atkreipė dėmesį, kad Ispanija nepaskyrė naujų CGPJ narių, nors turėjo tai padaryti prieš dvejus metus.
Anot EK, taip pat svarbu užtikrinti, kad Taryba „nebūtų suvokiama kaip esanti pažeidžiama dėl politizavimo“, aiškiai leisdama suprasti, jog būtina atskirti teisminę valdžią nuo vykdomosios.
Ketvirtadienį kalbėdamas parlamente P. Sanchezas pabrėžė, kad jo ministrų kabinetas vėl ieškos kompromiso su PP.
„Visų pirma, mums reikia stiprių, teisėtų institucijų, todėl kreipiuosi į visus rūmus ir ypač į partiją, kuri blokavo šių konstitucinių institucijų atnaujinimą“, – pareiškė jis, išsakydamas komentarus, adresuotus PP lyderiui Pablo Casado (Pablui Kasadui).
Susiklosčiusi aklavietė yra tik vienas iš socialistų ir jų ultrakairiųjų koalicijos sąjungininkų „Podemos“ konfrontacijos su PP aspektas. Šiuos nesutarimus tarp abiejų stovyklų iš pradžių išprovokavo vyriausybės atsakas į koronaviruso pandemiją.
Siūloma reforma taip pat sukėlė susirūpinimą kai kuriems ispanų teisėjams.
Briuselis stebi įvykius
EK atstovas Christianas Wigandas (Kristianas Vigandas) naujienų agentūrai AFP pareiškė, kad Briuselis „atidžiai“ stebi įvykius Ispanijoje.
„Valstybės narės privalo laikytis ES standartų, kad nepakenktų teismų nepriklausomumui“, – pažymėjo jis.
Europos teisėjų asociacija (EAJ) taip pat išreiškė „didelį susirūpinimą“ dėl to, kad, jos nuomone, Ispanija žengia žingsnį atgal kalbant apie pagrindinius teismų nepriklausomumo reikalavimus.
EAJ perspėjo, kad pastangos prastumti reformą „padidintų netinkamos politinės įtakos riziką skiriant Teismų tarybos narius, pakertant viešąją nuomonę apie veiksmingą teisėjų nepriklausomumą“.
P. Sanchezo vyriausybė nerimavo, kad Ispanija gali būti lyginama su Vengrija ir Lenkija, kurias Briuselis kritikavo dėl mėginimų kontroliuoti nacionalines teismų sistemas.
Tačiau ekspertai mano, kad Madridas neturėtų būti priskiriamas tai pačiai kategorijai kaip ir Varšuva ar Budapeštas.
„Ispanija nėra Lenkija ar Vengrija“, – sakė Šiaurės Anglijoje įsikūrusio Šefildo universiteto teisės ir politikos mokslų ekspertas Pablo Castillo (Pablas Kastiljas).
P. Sanchezo pasiūlymas „nenuves iki teisės viršenybės žlugimo Ispanijoje, nors jis vargu ar padės užtikrinti teismų nepriklausomumą“, pareiškė jis AFP.
Visgi P. Castillo pripažino, jog iniciatyva „iš tikrųjų primena šiose dviejose valstybėse vykstančius dalykus.
„Teismų nepriklausomumo klausimas nėra juodas ar baltas – tai yra niuansų klausimas“, – pabrėžė ekspertas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kovo 29-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Kovo 29-oji, penktadienis, 13 savaitė. ...
-
JAV smerkia Rusijos veto dėl JT grupės, stebinčios sankcijų Š. Korėjai taikymą, veiklos1
JAV ketvirtadienį pasmerkė Rusijos sprendimą vetuoti Jungtinių Tautų grupės, stebinčios sankcijų Šiaurės Korėjai taikymą, veiklos pratęsimą. ...
-
FTX įkūrėjas S. Bankmanas-Friedas nuteistas kalėti 25 metus1
Kriptovaliutų platformos FTX įkūrėjas Samas Bankmanas-Friedas (Semas Bankmanas-Fridas) ketvirtadienį buvo nuteistas kalėti 25 metus po to, kai buvo paskelbtas nuosprendis vienoje didžiausių finansinio sukčiavimo bylų istorijoje. ...
-
V. Zelenskis ragina JAV Atstovų Rūmų pirmininką suteikti karinę pagalbą Ukrainai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paragino JAV Atstovų Rūmų pirmininką Mike‘ą Johnsoną padėti suteikti Kyjivui „gyvybiškai svarbią“ karinę pagalbą po pastaruoju metu padažnėjusių Rusijos atakų. ...
-
Baltieji rūmai atmeta naujausius Maskvos kaltinimus Ukrainai dėl išpuolio Pamaskvėje3
Rusijai vėl bandant susieti teroristinį išpuolį koncertų salėje Pamaskvėje, už kurį atsakomybę prisiėmė grupuotė „Islamo valstybė“ (IS), su Ukraina, Baltieji rūmai ketvirtadienį atmetė kaltinimus ir pavadino Maskvos pareigūn...
-
Popiežius Didįjį ketvirtadienį nuplovė kojas 12 kalinčių moterų1
Popiežius Pranciškus, kuris dažnai prašo pasigailėti kalinių, Didįjį ketvirtadienį viename Romos kalėjime nuplovė kojas 12 nuteistų moterų. ...
-
Popiežius per Didžiojo ketvirtadienio mišias kalbėjo apie kunigų dviveidiškumą2
Popiežius Pranciškus šių metų Didžiojo ketvirtadienio apeigas pradėjo aukodamas mišias, kuriose ragino kunigus vengti veidmainystės ir būti gailestingiems tikintiesiems. ...
-
Rusija kaltina Armėniją bandant sugriauti ryšius
Rusija ketvirtadienį apkaltino Armėniją mėginant sugriauti vis labiau įtemptus šalių ryšius. ...
-
Kremlius: V. Putinas neplanuoja aplankyti išpuolio Pamaskvėje aukų2
Kremlius ketvirtadienį nedavė jokių ženklų, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas planuoja aplankyti praėjusį penktadienį koncertų salėje Pamaskvėje įvykdyto išpuolio, per kurį žuvo 143 žmonės, šeimų narius. ...
-
Latvijos gynybos ministras: NATO yra šalies saugumo garantas
Latvijos gynybos ministras Andris Sprūdas savo šalies narystę NATO pavadino „vienu didžiausių pasiekimų“ nuo nepriklausomybės atgavimo 1991 m. ...