- Karolis Broga, AFP
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šeštadienį Iranas ir Kinija pasirašė „strateginės partnerystės susitarimą“, pagal kurį ateinančius 25 metus bus siekiama plėtoti bendradarbiavimą įvairiose srityse.
Derybos dėl šio susitarimo prasidėjo prieš penkerius metus, o apie jo turinį vis dar žinoma nedaug, praneša AFP.
Kinija yra svarbiausia Irano prekybos partnerė ir buvo viena pagrindinių Irano naftos pirkėjų, iki kol tuometis JAV prezidentas Donaldas Trumpas 2018 m. grąžino vienašales sankcijas po to, kai JAV pasitraukė iš daugiašalio branduolinio susitarimo su Iranu.
Kinijos ir Irano susitarimą kovo 27 d. pasirašė abiejų šalių užsienio reikalų ministrai – Wangas Yi ir Mohammadas Javadas Zarifas. Anot Teherano, sutartis apima politinius, strateginius ir ekonominius santykius.
„Manome, kad šis dokumentas gali būti labai veiksmingas, stiprinant Irano ir Kinijos santykius“, – teigė Irano Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Saedas Khatibzadeh.
Jis priminė, kad sutarties idėją dar 2016 m. vizito Teherane metu iškėlė Kinijos prezidentas Xi Jinpingas.
Xi Jinpingas ir Irano prezidentas Hassanas Rouhanis tuomet tarėsi dėl abipusių investicijų plano transporto, uostų, energetikos, pramonės ir paslaugų srityse.
Be to, Kinijos prezidentas taip pat siekia įgyvendinti Šilko kelio iniciatyvą (angl. Belt and Road Initiative), pagal kurią Kinija finansuotų infrastruktūros projektus užsienyje, taip didindama savo įtaką svetur.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žiniasklaida: JAV tenka 70 proc. užsienietiškų detalių, rastų Rusijos raketose2
Rusijos raketose, kuriomis priešas atakuoja Ukrainą, randama užsienietiškų komponentų. 70 proc. šių detalių tenka JAV kompanijoms. ...
-
Žvalgybos atstovas pakomentavo mėginimą pasikėsinti į V. Zelenskį
Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas mano, jog dar vienas mėginimas pasikėsinti į Ukrainos prezidento gyvybę rodo, kad priešas griebiasi metodų, kurie yra už tradicinio karo supratimo ribų. ...
-
A. Blinkenas: JAV neįsitraukusios į jokią puolamąją operaciją3
Jungtinės Valstijos „nėra įsitraukusios į jokią puolamąją operaciją“, penktadienį pareiškė amerikiečių valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas), pasirodžius pranešimams, kad Izraelis sudavė atsakomųj...
-
EK vadovė: V. Putinas atsigręžė į migraciją siekdamas destabilizuoti Suomiją2
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) penktadienį sakė, kad Rusija savo hibridines atakas dabar orientuoja į kaimyninę Suomiją, pasitelkdama migrantus ir siekdama destabilizuoti šią šalį. ...
-
G-7 ragina stabdyti eskalavimą Viduriniuose Rytuose2
Didžiojo septyneto (G-7) grupės šalių užsienio reikalų ministrai penktadienį paragino visus dėti pastangas, kad būtų išvengta tolesnės eskalacijos Viduriniuose Rytuose, pasirodžius pranešimams, kad Izraelis sudavė atsakomųjų ...
-
Po pranešimo apie smūgį Iranui ES vadovė paragino šalis susilaikyti nuo tolesnių veiksmų2
Penktadienį, po pranešimų, kad Izraelis sudavė smūgį Iranui, Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen paragino susilaikyti, kad būtų išvengta tolesnio eskalavimo Artimuosiuose Rytuose. ...
-
Izraelio ministras, užsiminęs, kad už sprogimų Irane stovi Izraelis, sulaukė pasmerkimo
Izraelio kraštutinių dešiniųjų nacionalinio saugumo ministras Itamaras Ben-Gviras, penktadienį pareiškęs, kad už Iraną sukrėtusių sprogimų stovi Izraelis, sulaukė griežtos kritikos, kad kenkia žydų valstybės strategijai prie...
-
Latvijos užsienio reikalų ministre patvirtinta B. Bražė1
Latvijos diplomatė Baiba Bražė penktadienį tvirta balsų dauguma Saeimos buvo patvirtinta naująja šalies užsienio reikalų ministre. ...
-
Latvijos moksleiviai turės galimybę nesimokyti rusų kaip antrosios užsienio kalbos1
Latvijos Saeima ketvirtadienį per antrąjį svarstymą pritarė Švietimo įstatymo pataisoms, kurios leis moksleiviams nesimokyti rusų kalbos kaip antrosios užsienio kalbos. ...
-
D. Trumpas: Europa turėtų suteikti Ukrainai daugiau pagalbos
Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) ketvirtadienį, likus kelioms dienoms iki planuojamo Jungtinių Valstijų įstatymų leidėjų balsavimo dėl ilgai atidėlioto 61 mlrd. dolerių (57 mlrd. eurų) pagalbos paketo karo draskomai šaliai, pareišk...