Quantcast

„Gazprom“ sumokėjo „Naftogaz“ Stokholmo arbitražo priteistus 2,6 mlrd. eurų

  • Teksto dydis:

Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ pranešė sumokėjusi Ukrainos dujų įmonei „Naftogaz“ Stokholmo arbitražo priteistus 2,9 mlrd. JAV dolerių (2,6 mlrd. eurų), kad užbaigtų seniai besitęsiantį ginčą dėl dujų tranzito į Europą įkainių.

„Pagal Stokholmo arbitražo teismo sprendimą, „Gazprom“ atliko 2,9 mlrd. JAV dolerių mokėjimą“, – naujienų agentūrai AFP pareiškė „Gazprom“ atstovė spaudai.

„Naftogaz“ vykdomasis direktorius Jurijus Vitrenka socialiniame tinkle „Facebook“ patvirtino, jog mokėjimas buvo gautas.

Stokholmo teismo pernai priimtas sprendimas buvo viena pagrindinių kliūčių Maskvai ir Kijevui derantis dėl naujos dujų tranzito sutarties.

Rusijos dujų milžinė anksčiau buvo atmetusi reikalavimą sumokėti šią sumą, tačiau prezidentas Vladimiras Putinas šį mėnesį pareiškė, jog Rusija nori rasti sprendimą.

„Naftogaz“ pranešime nurodė, jog dvi šalys tęsia derybas dėl „sąlygų, kuriomis bus bendradarbiaujama“ pasibaigus dabartinės sutarties galiojimui.

Po kelių mėnesių sunkių derybų Maskva ir Kijevas praėjusią savaitę pasirašė preliminarų susitarimą dėl rusiškų dujų tranzito į Europą per Ukrainą.

V. Putinas anksčiau šį mėnesį pareiškė, jog Maskva nori ir toliau tiekti dujas per Ukrainą, nors nuo tada, kai buvo sudaryta šiuo metu galiojanti sutartis – o tai įvyko prieš dešimtmetį – Rusija nutiesė kelis dujotiekius į Europą.

Jis pridūrė, jog Maskva nenori naudoti savo gamtinių išteklių, kad priverstų Ukrainą prieš savo valią sudaryti sutartį, nors Rusija dažnai yra kaltinama tokia taktika.

„Mes suinteresuoti tuo, kad Ukraina gautų išteklių, o mūsų klientai Europoje būtų ramūs, žinodami, jog mūsų santykiai su mūsų kaimynais yra normalūs“, – pareiškė jis.

Iš rusiškų dujų tranzito į Europą Ukraina uždirba apie 3 mlrd. JAV dolerių per metus, tačiau nuo 2014 metų, kai Rusija aneksavo Krymą ir pradėjo remti separatistų sukilimą Rytų Ukrainoje, Maskvos ir Kijevo santykiai yra smarkiai pašliję.

Rusiškų dujų tranzito problemos kilo suirus Sovietų Sąjungai ir nepriklausomai Ukraina perėmus vamzdynų infrastruktūros kontrolę.

Vėliau įvyko kelios tiekimo krizės: 1992, 1993 ir 1994 metais Rusija panaudojo dujas kaip ginklą prieš Ukrainą ir ne kartą nutraukė jų tiekimą.

Dabartinė Rusijos ir Ukrainos sutartis buvo pasirašyta po vėliausios krizės 2010 metais, kuomet buvo sutrikdytas tiekimas Europai. Ji baigia galioti šių metų pabaigoje.


Šiame straipsnyje: GazpromNaftogazenergetika

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių