Galvosopis dėl pakuočių: iššūkis laukia net dizaino kūrėjų

Siekdama iki 2050-ųjų ES paversti klimatui neutraliu rojumi Europos Komisija (EK) nori atsikratyti švaisčių, aplinką teršiančių pakuočių. Tačiau perdirbėjai prašo Komisijos nustatyti aiškesnes pakuočių gamybos taisykles ir standartus – tik taip bus galima jas geriau perdirbti ar naudoti pakartotinai. EK ambicijos didelės ir skambios, tačiau atsakymų, kaip konkrečiai pasiekti visų išsikeltų tikslų, kol kas neturi ji pati.

Kasdienybės dalis

Kasdienybėje retai galvojame apie visas mus supančias pakuotes, tačiau be jų įsivaizduoti, pavyzdžiui, maisto pramonę išties sunku. Ant žaliosios bangos plaukiančiame pasaulyje jau seniai verda aistros dėl besaikio švaistymo, augančių milžiniškų šiukšlynų ir naująja mantra tapusio tvarumo koncepcijų.

Žiedinės ekonomikos veiksmų plane EK įsipareigojo pagerinti ir padidinti pakuočių sudedamųjų medžiagų pakartotinį naudojimą ir perdirbimą, kad tokiu būdu būtų sumažinta pakuočių sukuriamų atliekų. Šiuo tikslu ES vykdomoji institucija šiuo metu tiria privalomų kriterijų ir reikalavimų rinkinį.

Perdirbėjai prašo Komisijos nustatyti aiškesnes pakuočių gamybos taisykles ir standartus, o pakuočių pramonei nerimą kelia naujas mokestis, grindžiamas neperdirbtų plastiko atliekų kiekiu. Pradėti rinkti šį mokestį planuojama jau šiemet. Tikimasi, kad Komisija pateiks privalomų kriterijų ir reikalavimų rinkinį, kad visos pakuotės pakartotinai naudoti ir perdirbti būtų pradėtos iki 2030 m.

ES ir verslo atstovai Briuselyje POLITICO suorganizuotoje diskusijoje neseniai svarstė tvarios pakuotės perspektyvas ir jos indėlį į klimatui draugišką ekonomiką.

Kartoninių gėrimų pakuočių ir aplinkos aljanso generalinė direktorė Annick Carpentier primena, kad pakuotės yra daugumos kasdienio gyvenimo dalis. Pakuotės saugo maisto produktus ir gėrimus, padeda saugiai juos vartoti ir transportuoti, išvengiant švaistymo. Dažnais atvejais jos netgi tampa viena iš sąlygų, padedančių prailginti maisto ar gėrimų tinkamumo vartoti laiką. Visa tai, atrodo, yra savaime suprantami dalykai.

"Parduotuvėse matomų produktų pakuotės šiandien gali neatitikti jų gamybos metu išskiriamo žemo CO2 lygio ar tvarumo lūkesčių. O kaip bus rytoj? 2019 m. Europoje vidutiniškai 51 proc. rinkoje esančių kartoninių gėrimų pakuočių buvo perdirbtos. Esame įsitikinę, kad kartoninių gėrimų pakuočių perdirbimas didės", – užtikrintai pareiškia A.Carpentier.

Turi būti mažinamas pakuotes sudarančių medžiagų sluoksnių skaičius, nes juos vėliau sudėtinga perdirbti.

Pasak jos, aljansas mato, kad šią viltį pagrįstai teikia įstatymai, įvairios direktyvos. "Kalbėdama apie pakuočių sudėtį, EK galvoja apie jų gamyboje naudojamas medžiagas, ekologiją. Manome, kad teisės aktai turėtų būti grindžiami mokslu, įskaitant pakuotės gyvavimo ciklo vertinimą", – sako ji.

"Klimato kaita yra šios, bet taip pat ir kitos kartos didžiausias iššūkis. Pakuotės gali ir turi vaidinti svarbų vaidmenį švelninant klimato pokyčius", – šiomis dienomis dažnai kartojamą mintį išsako ir A.Carpentier.

Ji dalijasi naujos apklausos duomenimis, kuri rodo, kad 47 proc. europiečių mano, jog reikėtų pagerinti pakuočių surinkimo infrastruktūros sistemos – pirmo žingsnio į perdirbimą – projektavimą. 34 proc. apklaustųjų sako, kad reikėtų priimti nacionalinius privalomus pakuočių surinkimo tikslus, jog būtų skatinamas aukštas perdirbimo lygis. Su pastarąja nuostata sutinka ir pati A.Carpentier – jos manymu, valstybių vyriausybės turi padėti verslui tvarkytis su šiuo iššūkiu.

19 proc. europiečių sako, kad reikia pradėti nuo švietimo arba, kitaip tariant, reikia mokyti piliečius tinkamai rūšiuoti atliekas.

Trys pamatai

EK neseniai pristatė naują žiedinės ekonomikos veiksmų planą, kuriame tvarus tvarkymasis su pakuotėmis buvo įvardytas kaip viena iš prioritetinių sričių. Komisijos teigimu, visos pakuotės turi būti arba daugkartinio naudojimo, arba perdirbamos ekonomiškai perspektyviu būdu.

EK Aplinkos departamento generalinė direktorė Florika Fink-Hooijer pabrėžia, kad visame šiame procese svarbus sveikas protas. "Pirmiausia reikia atsikratyti nereikalingų pakuočių ir reklamuoti daugkartinio naudojimo pakuotes. Net jei pakuotės yra perdirbamos, turime įsitikinti, jog jas perspektyvu perdirbti, kad bendroje kompozicijoje kaina nebūtų pernelyg didelė", – detalizuoja ji.

"Antra – pakuotės sudėtingumo sumažinimas. Turime pasidomėti, ar yra antrinių žaliavų rinka, nes jei norite sumažinti sudėtingumą ir perdirbti pakuotę, turite žiūrėti visapusiškai. Tai reiškia ir trečią punktą – pakuotės dizainą. Jis turi būti tinkamas, reikia pašalinti visas nuodingas į pakuočių sudėtį įeinančias medžiagas", – planą tvaresnio tvarkymosi su pakuotėmis link dėsto F.Fink-Hooijer.

Ji atvira – prieš akis laukia daug iššūkių, galybės teisės aktų suformulavimas, jų išleidimas. "Tačiau turime pereiti prie to, kad visos pakuotės būtų daugkartinio naudojimo, perdirbamos, o tai taip pat reiškia draudimą į pakuočių rinką patekti žiedinės ekonomikos principų neatitinkančioms pakuotėms. Turime turėti apibrėžimą, kurio dar neturime, kas yra perdirbta ar daugkartinio naudojimo pakuotė. Tai turi būti išmatuojama, mes privalome tai padaryti. Kad būtume neutralūs pakuočių medžiagų atžvilgiu, turime ieškoti to, ką leidžia inovacijas", – įsitikinusi ji.

Į klausimus dar neatsakyta

Europos Parlamentas taip pat turi savo nuomonę apie Komisijos planus. Gruodžio pradžioje europarlamentarai turėjo balsuoti, išreikšdami pritarimą EK planams arba juos atmesti, tačiau balsavimas buvo atidėtas, nes šiuo metu pateikta apie 1 tūkst. pakeitimų, kurie išties demonstruoja, koks svarbus yra pakuočių tvarkymo klausimas.

"Manau, tai yra labai gera tendencija, nes žiedinė ekonomika labai svarbi ES ekonomikos ateičiai, siekiant Žaliojo susitarimo tikslų", – sako Europos Parlamento Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos (ENVI) komiteto narys Janas Huitemas, kuris yra ir šio komiteto žiedinės ekonomikos veiksmų plano pranešėjas.

"Parlamentui svarbu tai, ką jau įvardijo EK Aplinkos departamento generalinė direktorė: mažinti švaistymą ar naudoti kiek tik įmanoma mažiau pakavimo medžiagų. Dizainas – kitas Parlamentui taip pat svarbus klausimas. Turi būti mažinamas pakuotes sudarančių medžiagų sluoksnių skaičius, nes vėliau sudėtinga perdirbti. Prašome EK nustatyti ir privalomus perdirbimo tikslus", – detalizuoja J.Huitemas.

"Po visų šių punktų eina antrinio vaidmens medžiagų ir pirminio vaidmens medžiagų konkurencija. Čia svarbus yra pakartotinio vartojimo, perdirbtų medžiagų prieinamumas, užtikrinimas, kad jos yra saugios vartoti, kad tai yra aukštos kokybės produktai", – priduria europarlamentaras.

Atsižvelgus į EK ir EP gaires, galima daryti prielaidą, kad tvaresnis pakuočių dizainas, jų surinkimas ir perdirbimas yra pagrindiniai klausimai, į kuriuos reikia rasti atsakymus, norint įgyvendinti sėkmingą maisto produktų pakuočių kelionę link žalesnio rytojaus. Tiesa, ambicingų tikslų ir klausimų daug, tačiau konkrečių atsakymų, kaip visa tai įgyvendinti, kol kas, akivaizdu, kur kas mažiau.

Iš kitos perspektyvos

"Tetra Pak" įmonės Europos ir Vidurio Azijos tvarumo viceprezidentė Heike Schiffler į viską žvelgia iš praktinės perspektyvos. Ji iš vidaus mato, kaip su tuo dorojasi pakuotes gaminančios įmonės.

"Nuoseklumas yra labai svarbus ir šioje srityje jis pasireiškia tuo, kad pagrindinis tikslas turi išlikti neutralumas klimatui. Žiedinės ekonomikos politikoje neįvardytas pakuotės medžiagų poveikis klimatui. Norint siekti klimatui neutralios ekonomikos ir mažesnių išmetamųjų dujų emisijų, pakuočių sudedamųjų medžiagų vaidmuo ir poveikis taip pat turi būti įvardytas", – įsitikinusi H.Schiffler.

Pasak jos, pakuočių reglamentuose ir teisės aktuose yra trūkumų. "Nuolat akcentuojamos perdirbamos arba daugkartinio naudojimo medžiagos, tačiau neakcentuojamos mažesnį CO2 pėdsaką paliekančios ir atsinaujinančios medžiagos. Manau, kad tai turi pasikeisti. Nepasieksime savo tikslų, jei CO2 išmetimo klausimai nebus etalonas, kurį taikysime viskam, ką darome. Šiemet įsigaliosianti ES pakuočių ir pakuočių atliekų direktyva yra puiki proga judėti ir link dekarbonizacijos bei sektoriaus žiediškumo. Mums reikia tikrumo naujovėms, investuoti į požiūrį, padedantį pasiekti ES anglies dvideginio neutralumo tikslų iki 2050 m.", – įsitikinusi "Tetra Pak" atstovė.

F.Fink-Hooijer mėgina apsiginti, sakydama, kad pakuočių tema labai plati, joje labai svarbus kompleksiškas požiūris. "Žiūrint į pakuotę, reikia atkreipti dėmesį į šiukšlių, jų toksiškumo poveikį, reikia ieškoti pakuočių, kurios būtų tinkamos keliuose frontuose. Tai, kas yra žaliasis tikslas, taip pat dažnai yra ir CO2 mažinimo tikslas", – aiškina ji.

Išvien su inovacijomis

Kartoninių gėrimų pakuočių pasaulinė milžinė "Tetra Pak" šiuo metu gamindama pakuotes iš atsinaujinančių medžiagų, investuoja į įvairias technologines inovacijas, tačiau daugiausia dėmesio skiria plastiko redukcijai. H.Schiffler tikina, kad įmonė siekia iki 2030 m. sukurti bemaž be kitų medžiagų sėkmingai funkcionuosiančią iš kartono pagamintą gėrimų pakuotę.

"Per ateinančius 5–10 metų "Tetra Pak" investuos daugiau nei 100 mln. eurų kasmet, kad būtų kuriami tvaresni pakavimo sprendimai. Įsipareigojome pakuotėse naudoti perdirbtus plastikus, jei yra įrodyta, kad jie yra saugūs sąlyčiui su maistu ir yra prieinami. Perdirbtų medžiagų kokybė maiste yra labai svarbi. Maistas turi aukštus standartus, čia negali būti jokių kompromisų, mes nekenksime maisto saugai. Tai yra didelis iššūkis, bet didžioji mūsų kelionė yra visiškai kartoninė pakuotė", – tvirtina H.Schiffler.

"Tikime bendradarbiavimu ilgoje pridėtinės vertės grandinėje su visais suinteresuotais subjektais: pakuočių surinkėjais, perdirbėjais, pirkėjais, klientais ir konkurentais, kartu siekiant žemo anglies dvideginio išmetimo tikslų", – priduria ji.

Svarbiau nei įprastai

Maisto pakavimo forumo vykdančioji direktorė Jane Muncke primena dar vieną problemą – nereikalingą pakavimą, nebūtinų pakuočių perteklių. "Kas yra tvari pakuotė? Svarbiausia pakuotės funkcija – išsaugoti maistą. Maisto gamyba sudaro maždaug trečdalį viso visuomenės poveikio aplinkai. Be to, per pakuotes, kurios turi sąlyti su maistu, chemikalai minimaliais kiekiais ir patenka į jį", – aukštus maisto produktų pakuotėms keliamus standartus dar kartą akcentuoja ji.

Įvairios apklausos rodo, kad maisto kokybės klausimas per pandemiją visuomenei pasidarė dar svarbesnis nei iki šiol. "Daug baimės, neigimo buvo per šią pandemiją, daug klausimų apie virusą, jo plitimą, padarinius. Daug kas buvo įsitikinę, kad vienkartinės maisto produktų ir gėrimų pakuotės visada yra geresnės, nes apsaugo nuo viruso. Bet jei į virusą pažiūri moksliškai objektyviai, turi pasakyti, kad tai yra nelogiškas teiginys. Pirmiausia mes žinome, kad virusas daugiausia yra perduodamas oru, reikia plautis rankas, nepriklausomai nuo to, ar produkto pakuotė pagaminta iš perdirbtų, ar tik kartą panaudotų medžiagų. Taip maitinama baimė", – sako J.Muncke.


Šiame straipsnyje: plastikaspakuotėspramonė

NAUJAUSI KOMENTARAI

G

G portretas
Iš veinos pusės yra kraštutinai nepamatuotas gamintojų noras viską pakuoti penkiais sluoksniais, dažnai visai be reikalo. Iš kitos pusės vaikiškomis idėjomis grįstą ES žalioji diktatūra, kuri gali pridaryti dar daaugiau žalos. Netikiu jokios diktatūros logika. Vien reikalavimas statyti tik A++ klasės namus ko vertas.

apatinio trikotazo dizainere RASA

apatinio trikotazo dizainere RASA portretas
spaustuve Regraf..didelis asortimentas pakociu...atspaudins...pagamins ,,.suklijos,,
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių