G7 šalys sutarė aukoti vakcinų, tirti COVID-19 kilmę, kovoti su klimato kaita

Didžiojo septyneto (G7) šalys sekmadienį pažadėjo skurdesnėms šalims paaukoti vieną milijardą vakcinų nuo koronaviruso, pranešė viršūnių susitikimą surengusios Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas).

„Džiaugiuosi galėdamas pranešti, kad šį savaitgalį lyderiai pažadėjo paaukoti daugiau nei vieną milijardą dozių tiesiogiai ar per finansavimą COVAX programai“, – sakė britų premjeras, turėdamas omeny tarptautinę dalijimosi vakcinomis priemonę.

Toks pareiškimas padarytas pasibaigus tris dienas Pietvakarių Anglijoje vykusiam G7 viršūnių susitikimui.

Lyderiai taip pat oficialiai sutarė imtis bendrų veiksmų aktyviau kovoti su klimato kaita ir labiau saugoti gamtą bei pažadėjo šiemet drastiškai riboti investicijas į anglių gavybą bei šį dešimtmetį apsaugoti didelius žemės ir vandenynų plotus.

„Įsipareigojame ... perpus sumažinti mūsų bendrą šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mastą iki 2030, iki 2025 metų didinti ir gerinti finansavimą kovai su klimato kaita bei iki 2030 metų konservuoti ar apsaugoti mažiausiai 30 proc. mūsų žemės ir vandenynų“, – nurodoma pranešime.

G7 lyderiai taip pat pritarė iniciatyvai, kuria siekiama sukurti „sąžiningesnę mokesčių sistemą“, nustatant minimalų pasaulinį pelno mokestį ir numatant priemones kovai su mokesčių vengimu, kas, kaip teigiama, padės kovoti su nelygybe.

Lyderiai per viršūnių susitikimą sutarė „užtikrinti mūsų būsimą klestėjimą sukuriant laisvesnę ir sąžiningesnę prekybą, kuri būtų dalis reformuotos prekybos sistemos, atsparesnės pasaulinės ekonomikos, sąžiningesnės pasaulinės mokesčių sistemos“.

G7 lyderiai taip pat sekmadienį paragino Kiniją bendradarbiauti su Pasaulio sveikatos organizacija atliekant „skaidrų“ antros fazės tyrimą, dėl to, kaip prasidėjo pasaulinė koronaviruso pandemija.

„Mes ... raginame laiku ir skaidriai ekspertų lygmenyje atlikti mokslu paremtą ir PSO vadovaujamą antrosios fazės COVID-19 kilmės tyrimą, kuris, kaip rekomenduojama ekspertų išvadoje, apimtų ir Kiniją“, – galutiniame pareiškime po trijų dienų viršinių susitikimo pareiškė G7 šalys.

Jame taip pat žadama reikalauti Rusijos „atsakyti“ dėl kibernetinių išpuolių, kurie vadinami „skubia ir augančia grėsme“.

Galutiniame pareiškime nurodoma, kad G7 „reikalaus atsakyti asmenų savo teritorijos ribose, kurie vykdo išpirkos reikalaujančias kibernetines atakas, piktnaudžiauja virtualiomis valiutomis reikalaudami išpirkos ir vykdo kitus kibernetinis nusikaltimus“.

Paragino Baltarusijos valdžią surengti naujus rinkimus, perspėjo dėl sankcijų

Didžiojo septyneto (G7) šalių vadovai sekmadienį paskelbė pareiškimą, kuriuo paragino Baltarusijos valdžią surengti naujus ir sąžiningus šalies prezidento rinkimus, pasmerkė su žmogaus teisių principais nesuderinamus šios šalies vadovybės veiksmus, perspėjo dėl naujų sankcijų.

„Mes raginame režimą: pakeisti kursą ir įgyvendinti visas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) nepriklausomos ekspertų misijos rekomendacijas pagal Maskvos mechanizmą; užmegzti konstruktyvų dialogą su visomis visuomenės grupėmis; surengti naujus laisvus ir sąžiningus rinkimus “, – teigiama baigiamajame G7 aukščiausiojo lygio susitikimo pranešime.

Jame pabrėžia, kad G7 lyderiai „yra labai susirūpinę dėl nuolatinių Baltarusijos valdžios išpuolių prieš žmogaus teises, pagrindines laisves ir tarptautinę teisę, kurio pavyzdys – reiso FR4978 priverstinis nutupdymas nusileidimą bei  nepriklausomo žurnalisto bei jo palydovės sulaikymas“.

„Mes dirbsime kartu, kad kalti asmenys už savo veiksmus atsakytų, įskaitant per sankcijas, ir toliau remsime pilietinę visuomenę, nepriklausomą žiniasklaidą bei sieksime žmogaus teisių principų paisymo Baltarusijoje“, – teigiama prenešime.

Baltarusijos autoritarinis vadovas Aliaksandras Lukašenka gegužės 23-ąją įsakė pasiųsti naikintuvą perimti iš Atėnų į Vilnių skridusio oro bendrovės „Ryanair“ lėktuvo, kuriame tarp keleivių buvo opozicijos tinklaraštininkas Ramanas Pratasevičius bei jo draugė, Vilniuje studijuojanti Rusijos pilietė Sofija Sapega.

Po pernai rugpjūtį įvykusių Baltarusijos prezidento rinkimų, kuriuos opozicija ir Vakarų demokratijos laiko suklastotais, Baltarusiją kelis mėnesius purtė beprecedenčiai masiniai protestai. To balsavimo nugalėtoju buvo paskelbtas ir šeštą kadenciją užsitikrino A. Lukašenka.

Rinkimuose A. Lukašenkai iššūkį metusi S. Cichanouskaja po jų buvo priversta pasitraukti į Lietuvą. Malšindami masinius protestus Baltarusijos pareigūnai sulaikė tūkstančius žmonių, daugeliui jų buvo skirtos griežtos laisvės atėmimo bausmes.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

taip

taip portretas
/populiacija/ ir toliau mulkinama buktai jie nezino kas ta bruda iskepe ir paleido ir vel pinigu plovimas tu paci/u MM ...
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių