- Svajūnas Laukineitis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Didžiojo septyneto (G7) šalys sekmadienį pažadėjo skurdesnėms šalims paaukoti vieną milijardą vakcinų nuo koronaviruso, pranešė viršūnių susitikimą surengusios Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas).
„Džiaugiuosi galėdamas pranešti, kad šį savaitgalį lyderiai pažadėjo paaukoti daugiau nei vieną milijardą dozių tiesiogiai ar per finansavimą COVAX programai“, – sakė britų premjeras, turėdamas omeny tarptautinę dalijimosi vakcinomis priemonę.
Toks pareiškimas padarytas pasibaigus tris dienas Pietvakarių Anglijoje vykusiam G7 viršūnių susitikimui.
Lyderiai taip pat oficialiai sutarė imtis bendrų veiksmų aktyviau kovoti su klimato kaita ir labiau saugoti gamtą bei pažadėjo šiemet drastiškai riboti investicijas į anglių gavybą bei šį dešimtmetį apsaugoti didelius žemės ir vandenynų plotus.
„Įsipareigojame ... perpus sumažinti mūsų bendrą šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mastą iki 2030, iki 2025 metų didinti ir gerinti finansavimą kovai su klimato kaita bei iki 2030 metų konservuoti ar apsaugoti mažiausiai 30 proc. mūsų žemės ir vandenynų“, – nurodoma pranešime.
G7 lyderiai taip pat pritarė iniciatyvai, kuria siekiama sukurti „sąžiningesnę mokesčių sistemą“, nustatant minimalų pasaulinį pelno mokestį ir numatant priemones kovai su mokesčių vengimu, kas, kaip teigiama, padės kovoti su nelygybe.
Lyderiai per viršūnių susitikimą sutarė „užtikrinti mūsų būsimą klestėjimą sukuriant laisvesnę ir sąžiningesnę prekybą, kuri būtų dalis reformuotos prekybos sistemos, atsparesnės pasaulinės ekonomikos, sąžiningesnės pasaulinės mokesčių sistemos“.
G7 lyderiai taip pat sekmadienį paragino Kiniją bendradarbiauti su Pasaulio sveikatos organizacija atliekant „skaidrų“ antros fazės tyrimą, dėl to, kaip prasidėjo pasaulinė koronaviruso pandemija.
„Mes ... raginame laiku ir skaidriai ekspertų lygmenyje atlikti mokslu paremtą ir PSO vadovaujamą antrosios fazės COVID-19 kilmės tyrimą, kuris, kaip rekomenduojama ekspertų išvadoje, apimtų ir Kiniją“, – galutiniame pareiškime po trijų dienų viršinių susitikimo pareiškė G7 šalys.
Jame taip pat žadama reikalauti Rusijos „atsakyti“ dėl kibernetinių išpuolių, kurie vadinami „skubia ir augančia grėsme“.
Galutiniame pareiškime nurodoma, kad G7 „reikalaus atsakyti asmenų savo teritorijos ribose, kurie vykdo išpirkos reikalaujančias kibernetines atakas, piktnaudžiauja virtualiomis valiutomis reikalaudami išpirkos ir vykdo kitus kibernetinis nusikaltimus“.
Paragino Baltarusijos valdžią surengti naujus rinkimus, perspėjo dėl sankcijų
Didžiojo septyneto (G7) šalių vadovai sekmadienį paskelbė pareiškimą, kuriuo paragino Baltarusijos valdžią surengti naujus ir sąžiningus šalies prezidento rinkimus, pasmerkė su žmogaus teisių principais nesuderinamus šios šalies vadovybės veiksmus, perspėjo dėl naujų sankcijų.
„Mes raginame režimą: pakeisti kursą ir įgyvendinti visas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) nepriklausomos ekspertų misijos rekomendacijas pagal Maskvos mechanizmą; užmegzti konstruktyvų dialogą su visomis visuomenės grupėmis; surengti naujus laisvus ir sąžiningus rinkimus “, – teigiama baigiamajame G7 aukščiausiojo lygio susitikimo pranešime.
Jame pabrėžia, kad G7 lyderiai „yra labai susirūpinę dėl nuolatinių Baltarusijos valdžios išpuolių prieš žmogaus teises, pagrindines laisves ir tarptautinę teisę, kurio pavyzdys – reiso FR4978 priverstinis nutupdymas nusileidimą bei nepriklausomo žurnalisto bei jo palydovės sulaikymas“.
„Mes dirbsime kartu, kad kalti asmenys už savo veiksmus atsakytų, įskaitant per sankcijas, ir toliau remsime pilietinę visuomenę, nepriklausomą žiniasklaidą bei sieksime žmogaus teisių principų paisymo Baltarusijoje“, – teigiama prenešime.
Baltarusijos autoritarinis vadovas Aliaksandras Lukašenka gegužės 23-ąją įsakė pasiųsti naikintuvą perimti iš Atėnų į Vilnių skridusio oro bendrovės „Ryanair“ lėktuvo, kuriame tarp keleivių buvo opozicijos tinklaraštininkas Ramanas Pratasevičius bei jo draugė, Vilniuje studijuojanti Rusijos pilietė Sofija Sapega.
Po pernai rugpjūtį įvykusių Baltarusijos prezidento rinkimų, kuriuos opozicija ir Vakarų demokratijos laiko suklastotais, Baltarusiją kelis mėnesius purtė beprecedenčiai masiniai protestai. To balsavimo nugalėtoju buvo paskelbtas ir šeštą kadenciją užsitikrino A. Lukašenka.
Rinkimuose A. Lukašenkai iššūkį metusi S. Cichanouskaja po jų buvo priversta pasitraukti į Lietuvą. Malšindami masinius protestus Baltarusijos pareigūnai sulaikė tūkstančius žmonių, daugeliui jų buvo skirtos griežtos laisvės atėmimo bausmes.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Beveik 1,5 mln. eurų per tris dienas: slovakai renka pinigus Ukrainai1
Kelios Slovakijos organizacijos pradėjo lėšų rinkimo kampaniją „Amunicija Ukrainai“, per tris dienas surinkta beveik 1,5 mln. eurų. ...
-
V. Zelenskis susitiko su žydų organizacijų atstovais2
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su judėjų organizacijų atstovais ir žydų mokyklos mokiniais ir padėkojo visai žydų bendruomenei už paramą Ukrainai kovoje už laisvę. ...
-
Šveicarija nepritaria prisijungimui prie darbo grupės Rusijos oligarchų pinigams susekti1
Šveicarijos parlamentarai trečiadienį atmetė pasiūlymą, kad jų šalis prisijungtų prie Didžiojo septyneto (G-7) darbo grupės rusų oligarchų pinigams susekti ir areštuoti po Rusijos invazijos į Ukrainą. ...
-
O. Scholzas tikisi NATO šalyse rasti Ukrainai šešias „Patriot“ sistemas
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, jog Berlynas deda pastangas, kad „NATO kontekste“ Ukrainai būtų surastos šešios „Patriot“ oro gynybos sistemos, be tos, kurią Vokietija jau pažadėjo perduoti Kyji...
-
„Google“ atleido 28 darbuotojus, protestavusius dėl įmonės sutarties su Izraeliu
Po trikdančio sėdimojo protesto dėl „Google“ sutarties su Izraelio vyriausybe šis technologijų milžinas atleido 28 darbuotojus, ketvirtadienį pranešė „Google“ atstovas. ...
-
Lenkijoje sulaikytas vyras, įtariamas padėjęs Rusijai planuoti pasikėsinimą į V. Zelenskį4
Lenkijoje sulaikytas vyras, įtariamas padėjęs Rusijos žvalgybos tarnyboms planuoti pasikėsinimą į Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, ketvirtadienį pranešė lenkų ir ukrainiečių prokurorai. ...
-
NATO vadovas: Ukrainai skubiai reikalinga oro gynyba
Ketvirtadienį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas per Didžiojo septyneto (G7) užsienio reikalų ministrų susitikimą Italijos Kaprio saloje pareiškė, kad Ukrainai „skubiai ir būtinai reikia daugiau oro gynybos“. ...
-
JT vadovas perspėja: Viduriniai Rytai atsidūrė ant plataus regioninio konflikto slenksčio3
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) ketvirtadienį nupiešė niūrų padėties Viduriniuose Rytuose vaizdą, perspėdamas, kad dėl karo Gazos Ruože ir Irano išpuolio prieš Izraelį kyla...
-
E. Macronas penktadienį Paryžiuje surengs derybas su Libano premjeru ir kariuomenės vadu
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) penktadienį Paryžiuje susitiks su Libano ministru pirmininku Najibu Mikati (Nadžibu Mikačiu) ir kariuomenės vadu Josephu Aounu (Džozefu Aunu), skelbia prezidentūra. ...
-
Žurnalas „Time“ įtraukė J. Navalnają į įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašą9
JAV žurnalas „Time“ įtraukė kalėjime mirusio Rusijos opozicijos politiko Aleksejaus Navalno našlę Juliją Navalnają į įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašą ir paskelbė pirmą išsamų jos interviu, rašo rus...