Deklaracija buvo priimta 492 balsais prieš 141, dar 46 europarlamentarams susilaikius.

Vokietijos europarlamentarė Terry Reintke (Teri Reintkė), viena iš rezoliucijos teikėjų, gyrė „triuškinamos daugumos“ palaikymą šiam dokumentui.

„Naudokimės juo. Paverskime jį konkrečiais politiniais veiksmais: geresniais įstatymais, geresniu vykdymu, geresne apsauga“, – per „Twitter“ parašė ji.

„Kartu galime tai padaryti“, – pabrėžė T. Reintke.

Šis balsavimas buvo naujausias Briuselio atsakas į virtinės Lenkijos vietos valdžios institucijų per kelerius pastaruosius metus priimtus sprendimus paskelbti savo savivaldybes zonomis be LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų ir translyčių asmenų) ideologijos.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) jau anksčiau išreiškė palaikymą šiam žingsniui prieš debatus Europos Parlamente.

„Būti savimi – ne ideologija. Tai – jūsų tapatybė. Niekas niekada negali iš jūsų to atimti“, – ji trečiadienį rašė savo tviterio žinutėje.

„ES yra jūsų namai. ES yra #LGBTIQlaisvėszona“, – pridūrė EK vadovė.

U. von der Leyen pernai teigė, kad  vadinamosios zonos be LGBT „neturi vietos mūsų sąjungoje“ ir palaikė siūlymus atimti iš tokių teritorijų ES finansavimą.

Ji taip pat ragino ES nares Bendrijos lygiu pripažinti tos pačios lyties asmenų poras.

Lenkijos konservatyvi vyriausybė savo ruožtu teigė, kad tokia kovą už lygybę pagal savo grėsmę nacionalinėms vertybėms yra tapati komunistinei ideologijai.

Ketvirtadienį priimtoje rezoliucijoje sakoma, kad „nuo 2019 metų kovo daugiau kaip 100 regionų, apskričių ir savivaldybių visoje Lenkijoje priėmė rezoliucijas, skelbdamosi laisvomis nuo vadinamosios LGBTI ideologijos arba priėmė „Regionines šeimos teisių chartijas“, vedančias prie diskriminacijos.

Kelios vietos valdžios institucijos vėliau tokias deklaracijas atšaukė dėl teismų sprendimų arba tarptautinio spaudimo.

EP rezoliucija orientuota ne vien į Lenkiją – ja kritikuojamas numanomi diskriminuojantys teisės aktai ir praktika visame 27 šalių bloke.

„LGBTIQ asmenys Lenkijoje patiria sistemingą diskriminaciją, tai taip pat yra problema visoje ES, kai mažinant nuolatinę diskriminaciją ir persekiojimą nedaroma jokios pažangos arba ji labai menka“, – sakoma dokumente.