- Raimondas Čiuplys, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Sąjungos finansų ministrai ketvirtadienį susitarė dėl 500 mlrd. eurų vertės plano, turinčio pagelbėti koronaviruso pandemijos smarkiai paveiktų Europos valstybių ekonomikoms, bet nepalaikė Italijos ir Prancūzijos reikalavimų sukurti bendro skolinimosi priemonę.
Proveržis buvo pasiektas Nyderlandams sušvelninus savo poziciją dėl esminio klausimo, ar į sunkią padėtį patekusios šalys mainais už pagalbą privalo įsipareigoti vykdyti ekonomikos reformas ir ar joms turi būti taikoma išorinė priežiūra, kaip numato Europos stabilumo mechanizmo (ESM) taisyklės. Šis reikalavimas atgaivino prisiminimus apie griežto taupymo sąlygas, primestas Graikijai, Airijai ir kitoms smarkiai įsiskolinusioms valstybėms, kurioms buvo suteikta pagalba per euro zonos skolų krizę.
Haga dvi ankstesnes dienas blokavo derybas, tvirtindama, kad Italija arba bet kuri į keblią padėtį patekusi valstybė privalo užtikrinti tinkamą finansų valdymą, bet Roma tokį reikalavimą susidarius sveikatos apsaugos krizei laikė akibrokštu.
Galutiniame pranešime sakoma, kad buvo pasiektas kompromisas – šalys galės palankiomis sąlygomis pasiskolinti sumą, prilygstančią iki 2 proc. jų bendrojo vidaus produkto, kad galėtų finansuoti „tiesioginius arba netiesioginius“ dabartinės sveikatos apsaugos krizės kaštus. Eurogrupės vadovas Mario Centeno (Mariju Sentenu) per vaizdo konferenciją po pasitarimo žurnalistams išreiškė viltį, kad šalys sugebės tinkamai įvertinti joms reikalingas sumas, kad galėtų pasinaudoti šia pagalba.
„Šiandien atsiliepėme į mūsų piliečių raginimą užtikrinti Europą, kuri saugo, – po derybų sakė M. Centeno, kuris taip pat yra Portugalijos finansų ministras. – Šis atsakas apima drąsius ir ambicingus pasiūlymus, kurie prieš kelias savaites atrodė neįsivaizduojami.“
Galutiniame pranešime aiškiai pabrėžiama, kad valstybės pagalbos lėšas galės naudoti tik koronavirusinės infekcijos COVID-19 epidemijos, Europoje nusinešusios daugiau kaip 65 tūkst. žmonių gyvybių, sukeltos krizės padariniams šalinti.
Vis dėlto ministrai atidėjo į šalį Italijos, Ispanijos ir Prancūzijos pasiūlymą sukurti bendro skolinimosi priemonę, pramintą „koronavobligacijomis“, turinčią suteikti galimybę net ir smarkiai įsiskolinusioms valstybėms skolintis palankiomis sąlygomis, siekiant surinkti lėšų sveikatos apsaugos krizės padariniams likviduoti.
Vokietija, ekonomiškai pajėgiausia ES narė, nesutiko pritarti pasiūlymui dėl bendro skolinimosi. Ministrai sutiko tik toliau „nagrinėti“ šią idėją, vadovaujant ES lyderiams, turintiems surengti pasitarimą vėliau šį mėnesį.
Sutarto pagalbos paketo vertė yra apie 500 mlrd. eurų, bet daugelis apžvalgininkų laiko ją per maža, kad būtų patikimai iš naujo užvesti Europos ekonomiką pandemijai atslūgus.
Duomenys rodo, kad žemyno ekonomikos jau dabar patiria istorinį nuosmukį, kovos su sparčiai plintančiu virusu priemonėms paralyžiavus kasdienį gyvenimą.
Nors 19 ES šalių naudojasi bendra valiuta, Bendrijos narės ėmėsi vienašališkų priemonių savo ekonomikoms gelbėti, todėl turtingesnių valstybių, įskaitant Vokietiją, padėtis yra daug pranašesnė už šalių, galinčių mobilizuoti daug mažiau lėšų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Zelenskis NATO: Ukrainai reikia mažiausiai septynių sistemų „Patriot“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad jo šaliai reikia mažiausiai septynių oro gynybos sistemų „Patriot“, ir paragino NATO vadovus paskubinti ginkluotės tiekimą sunkumų patiriančioms ukrainieči...
-
J. Bidenas sukėlė nuostabą pasakęs, kad jo dėdės kūną galbūt suvalgė kanibalai4
JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) sukėlė nuostabą, užsiminęs kad Naujosios Gvinėjos saloje kanibalai galėjo suvalgyti jo dėdės kūną, kai Antrojo pasaulinio karo metu buvo numuštas lėktuvas, kuriuo jis skrido. ...
-
Kinija sako sukūrusi naują karinį kibernetinį korpusą
Kinija penktadienį paskelbė, kad sukūrė naują karinį kibernetinį korpusą, sakydama, kad tai sustiprins Pekino gebėjimą „kovoti ir laimėti“ karus. ...
-
J. Stoltenbergas: NATO šalys sutinka atsiųsti Ukrainai daugiau oro gynybos sistemų
NATO šalys sutiko suteikti Ukrainai daugiau oro gynybos priemonių, Kyjivui prašant pažangių sistemų Rusijos atakoms atremti, penktadienį pareiškė Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas. ...
-
„Eurovizija“ sulaukė daugiau kaltinimų: paaiškino sprendimo priežastis2
Internete pasipylė kritika Eurovizijos organizatoriams, mat jie leidžia Izraelio atstovei Eden Golan dalyvauti dainų konkurse, esant tokiai politinei situacijai. Tiesa, tiesioginį nepasitenkinimą iš žmonių gavo ir pati atlikėja – už dalyv...
-
Balandžio orų išdaigos: sniegas – nauja realybė?
Lietuvai kitą savaitę sinoptikai prognozuoja šlapdribą, o kai kur ir sniegą, o štai Balkanų gyventojai jau išsitraukė žiemines striukes. Kai kur orai pasikeitė drastiškai – per vieną parą temperatūra nukrito nuo bev...
-
Žiniasklaida: JAV tenka 70 proc. užsienietiškų detalių, rastų Rusijos raketose5
Rusijos raketose, kuriomis priešas atakuoja Ukrainą, randama užsienietiškų komponentų. 70 proc. šių detalių tenka JAV kompanijoms. ...
-
Žvalgybos atstovas pakomentavo mėginimą pasikėsinti į V. Zelenskį
Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas mano, jog dar vienas mėginimas pasikėsinti į Ukrainos prezidento gyvybę rodo, kad priešas griebiasi metodų, kurie yra už tradicinio karo supratimo ribų. ...
-
A. Blinkenas: JAV neįsitraukusios į jokią puolamąją operaciją4
Jungtinės Valstijos „nėra įsitraukusios į jokią puolamąją operaciją“, penktadienį pareiškė amerikiečių valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas), pasirodžius pranešimams, kad Izraelis sudavė atsakomųj...
-
EK vadovė: V. Putinas atsigręžė į migraciją siekdamas destabilizuoti Suomiją6
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) penktadienį sakė, kad Rusija savo hibridines atakas dabar orientuoja į kaimyninę Suomiją, pasitelkdama migrantus ir siekdama destabilizuoti šią šalį. ...