ES žengia svarbų žingsnį stiprindama bendradarbiavimą gynybos srityje

  • Teksto dydis:

Europos Sąjunga pirmadienį žengia dar vieną svarbų žingsnį stiprindama ryšius gynybos srityje, kai daugiau nei dvi dešimtys valstybių pasirašė reikšmingą susitarimą, kuriuo siekiama paskatinti glaudesnį bendradarbiavimą po „Brexit“ ir atsverti Rusijos spaudimą.

Panašūs mėginimai stiprinti karinius ryšius ne vieną dešimtmetį strigo, ir prie to nemažai prisidėjo Didžioji Britanija, aršiai besipriešinusi bet kokiems žingsniams, galėjusiems atvesti prie europinės armijos sukūrimo.

Tačiau „Brexit“ ir 2014-aisiais Rusijos įvykdyta Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio aneksija vėl privertė sutelkti dėmesį į Europos saugumo padėtį.

ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini (Federika Mogerini), atvykusi į bloko šalių užsienio ir gynybos ministrų susitikimą, kuriame buvo pasirašytas minėtas susitarimas, sveikino jį kaip „naują puslapį“ Europos gynybos srityje.

Nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (angl. Permanent Structured Cooperation – PESCO) iniciatyva siekiama pagerinti ES koordinaciją gynybos ir ginklų sistemų vystymo srityse. Šio projekto sutartį pirmadienį pasirašė 23 iš 28 ES šalių.

Tarp nepasirašiusių Bendrijos narių buvo iš jos išstojanti Britanija ir Danija, kuriai taikoma ES išlyga, leidžianti neprisidėti prie Bendrosios saugumo ir gynybos politikos (CSDP).

PESCO yra dalis Vokietijos ir Prancūzijos vadovaujamų pastangų suteikti naują impulsą ES po Jungtinės Karalystės sprendimo trauktis iš Bendrijos. Be to, šių metų birželį buvo paskelbta apie 5,5 mlrd. eurų vertės Europos gynybos fondo steigimą.

Pakto šalininkai tvirtina, kad PESCO nedubliuos NATO funkcijų, o jas papildys ir Šiaurės Atlanto aljansas toliau atliks pagrindinį vaidmenį užtikrinant Europos gynybą.

Didesnės išlaidos gynybai

Notifikacijoje rašoma, kad šalys skirs „reikšmingą paramą“ ES karinėms misijoms tokiose srityse kaip personalas, įranga, mokymai ir infrastruktūra.

Susitarimas taip pat įpareigoja šalis „reguliariai realia išraiška didinti gynybos biudžetus“, 20 proc. gynybos biudžeto skirti pirkimams, o 2 proc. – tyrimams ir technologijoms.

„Dar niekada nebuvome taip priartėję“, – sakė vienas savo pavardės nenorėjęs skelbti ES pareigūnas.

„Turime daugiau nei 20 valstybių narių... ne tik pasirašančių dokumentus, bet ir prisiimančių įsipareigojimus dėl išlaidų gynybai ir bendriems projektams“, – pabrėžė jis.

PESCO gali sudaryti sąlygas Europos karo ligoninės ar logistikos centro sukūrimui, tačiau pirmiausia dėmesys bus skiriamas naujos karinės technikos, tokios kaip tankai ar bepilotės skraidyklės, kūrimo projektams siekiant suderinti ginkluotės sistemas ir pašalinti atotrūkį tarp pajėgumų.

Tarp pasirašančiųjų valstybių yra Prancūzija, Vokietija, Ispanija bei Italija.

Tačiau Didžioji Britanija ir Danija, kurioms daug metų taikomos išimtys dėl ES gynybos, neprisijungia prie iniciatyvos, kaip ir Airija, Malta ir Portugalija, vis dar svarstančios šį klausimą.

Dalyvavimas PESCO yra savanoriškas. Šalys, kol kas nusprendusios nedalyvauti šioje iniciatyvoje, galės prie jos prisijungti vėliau – jei tam pritars anksčiau susitarimą pasirašiusios valstybės.

ES nepriklausančios valstybės taip pat galės dalyvauti tam tikrose misijose – tokiu būdu atveriamas kelias galimam branduolinį ginklą turinčios Jungtinės Karalystės dalyvavimui. Tačiau šios šalys nedalyvaus priimant sprendimus.

Kovo mėnesį ministrai patvirtino planus steigti karinę vadavietę ES užsienio saugumo operacijoms koordinuoti.

Skirtingos Paryžiaus ir Berlyno vizijos

Visos prie PESCO iniciatyvos prisijungiančios valstybės kasmet bus tikrinamos, kaip vykdo savo įsipareigojimus. Nustačius, kad šalis nesilaiko prisiimtų įsipareigojimų, jos narystė gali būti nutraukta.

Šis paktas išryškino nesutarimus tarp Paryžiaus ir Berlyno. Prancūzija siekė, kad sutartį sudarytų mažesnė grupė šalių, pasirengusių imtis ambicingų projektų, įskaitant galimas intervencijas užsienyje, pavyzdžiui, Libijoje ar Malyje. Tuo tarpu Vokietija pasisakė už tai, kad susitarimą pasirašytų kiek įmanoma daugiau valstybių, kurios, atitinkamai, vykdytų mažiau ambicingus projektus.

Turint galvoje, kad prie iniciatyvos prisijungia daugiau nei dvi dešimtys iš 28 ES valstybių narių, panašu, kad nugalėjo Berlyno vizija.

Tačiau Europos Parlamentui patariantis gynybos ekspertas Fredericas Mauro (Frederikas Moro) sakė „itin skeptiškai“ vertinantis galutinę pakto versiją.

„Vokiečiai sako, jog reikia gerbti vienybę ir pradžioje judėti pamažu – steigti lauko ligoninę, bendras karininkų mokyklas, įgyvendinti kitus panašius nedidelius projektus. Tačiau jie nepasitarnaus ES nepriklausomiems pajėgumams“, – sakė F. Mauro naujienų agentūrai AFP.

„Tai neduos naudos“, – pridūrė jis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

kam

kam portretas
tas biurokratinis /cirkas/ jeiu.spec. t. su kariskiais daro savo /politika/ ir nekreipia demesio i tas komisijas...
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių